„Šios Seimo statuto pataisos yra labai išsamios ir didelių prieštaravimų negirdėjome ir iš opozicijos, todėl manau, kad bus priimtos“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Antradienį parlamente numatytas Seimo statuto pataisų svarstymas. Naujos kadencijos parlamentas jau bandė įteisinti nuotolinį darbą, tačiau pritrūko balsų, projekto nepalaikius opozicijai.
„Statuto pataisos labai išsamiai aprašo procedūrą, kaip reikėtų balsuoti Seime nuotoliniu būdu, kokiais atvejais, sąlygomis, kalbama apie tai, kaip užtikrinti visas teises, tiek opozicijos teises, dėl kurių buvo šiek tiek abejonių“, – teigė Seimo pirmininkė.
Opozicijos atstovai kritikavo anksčiau Seime valdančiųjų inicijuotas pataisas, argumentuodami, kad dėl didelio neapibrėžtumo jos suteiktų valdantiesiems galimybę piktnaudžiauti galiomis. Naujas pataisas parengė Seimo kanceliarijos teisininkai ir informacinių technologijų specialistai.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, priėmus pataisas perėjimui prie nuotolinio darbo reikėtų trijų-keturių savaičių.
„Mes kalbėjomės su IT ekspertais, ir jie mus patikino, kad trijų–keturių savaičių reikia, kad pilnai būtų galima pereiti prie nuotolinio darbo, kad tam būtų pasiruošta, manau, kad taip ir bus“, – sakė parlamento vadovė.
Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.
Mus patikino, kad trijų–keturių savaičių reikia, kad pilnai būtų galima pereiti prie nuotolinio darbo, kad tam būtų pasiruošta, manau, kad taip ir bus, – sako V.Čmilytė-Nielsen.
Numatyta, kad turi būti užtikrintas nuotoliniame posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas. Parlamentarui balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas, kad būtų galima įsitikinti, jog Seimo narys balsavo asmeniškai ir aiškiai išreikšta jo tikroji valia.
Be to, nuotoliniai posėdžiai, kaip ir vykstantieji gyvai, privalėtų būti transliuojami Seimo interneto svetainėje, o jų vaizdo ir garso įrašai išsaugojami.
Pataisos taip pat numato, kad nuotoliniai posėdžiai negalimi, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto parlamento posėdis, posėdis, kuriame prisiekia išrinktas prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys;
Taip pat nuotoliniu būdu parlamentarai negalėtų dirbti ir tuomet, kai būtina surengti slaptą balsavimą.
Parlamento vadovybė taip pat nusprendė nuotoliniam Seimo darbui organizuoti naudoti „Microsoft Teams“ platformą.