Priimdama sprendimą valdyba atsižvelgė į NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko pasirašytą raštą su siūlymu nepradėti tyrimo, nes klausimas esą nėra ypatingos svarbos, valstybinės reikšmės, o nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.
„Kadangi gavome NSGK nuomonę, ta nuomonė aiškiai pasakyta, kad jie išklausė generalinio prokuroro, jie išklausė VSD (ne VSD, o STT – 15min) vadovo, ir jų nuomonė yra, kad tai yra NSGK kompetencija. Ir jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, NSGK prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – po posėdžio žurnalistams komentavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimo valdyba, anot juo, šiuo klausimu ir taip planavo kreiptis į NSGK.
V.Bakas svarstys, ar ieškoti politinės paramos
Iniciatyvos teisę siūlyti pradėti parlamentinį tyrimą ir sudaryti laikinąją tyrimo komisiją turi ne tik Seimo valdyba, bet ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė.
V.Bakas teigė dar nežinantis, ar to sieks.
„Aš tarsiuosi. Aš turėčiau pasitarti su teisininkais, ekspertais, kolegomis. Turiu tokių kvietimų rinkti parašus iš politikų“, – trečiadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.
Spaudos konferencija Seime:
Politikas klaidingu įvardijo Seimo valdybos sprendimą neinicijuoti parlamentinio tyrimo jo rašto pagrindu: „Mano nuomone, Seimo valdyba suklydo, savo sprendimą grindė klaidinga, antrine ar net tretine informacija, neva Seimo NSGK pateikta rekomendacija vakar dienos.“
V.Bakas tikino, kad antradienį NSGK nepriėmė jokio sprendimo dėl parlamentinio tyrimo, nesuformavo rekomendacijos, o po komiteto posėdžio visa informacija, susijusi su galimai neteisėtu informacijos rinkimu, esą virto slapta.
Viskas slapta
„Informacija, kuri buvo pateikta man praėjusių metų pradžioje, ji buvo be jokių grifų, ją pateikė tiesiog žmonės, kurie nenorėjo tarnauti arba aptarnauti siaurų politinių ar interesų grupių. Ji buvo vieša. Taip pat įrodymai, kurie buvo pateikti su šita medžiaga, buvo vieši.
Turiu šios informacijos kopijas, bet negaliu jomis dalintis.
Dabar po vakar dienos generalinio prokuroro ir STT vadovo paaiškinimų supratau, kad visa šita informacija buvo įslaptinta. Be abejo, aš turiu šios informacijos kopijas, bet negaliu jomis dalintis, jei tai yra valstybės paslaptis“, – komentavo Seimo narys.
Dėl to, V.Bako teigimu, nebelieka galimybių „nei teisinėmis, nei parlamentinės kontrolės priemonėmis patikrinti prokuratūros veiksmų sprendimų arba atsisakymo priimti sprendimus teisėtumo ir pagrįstumo“.
Jis aiškino, kad buvo kištasi „į ne mažos dalies, niekuo dėtų šalies piliečių privatų gyvenimą“.
„Taip pat atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką demokratinių rinkimų procesui, siekdami įgyti pranašumą prieš politinius konkurentus arba net juos kompromituoti“, – toliau dėstė V.Bakas.
Įtaka rinkimams
Jo manymu, konkrečių pareigūnų veikla „buvo nesuderinama su politinio neutralumo principu, kuris yra įtvirtintas įstatymuose“.
V.Bakas neįvardijo per kuriuos praėjusiais metais vykusius rinkimus buvo pasitelkta esą neteisėtai rinkta informacija, bet, anot jo, ji paveikė rinkimų eigą.
„Mano asmenine nuomone, tai galėjo turėti iš dalies įtakos tam tikriem rinkimų etapam“, – sakė jis, pridurdamas, kad informacija rinkta daugiau nei apie vieną asmenį.
Praėjusią savaitę Seimo valdyba sulaukė V.Bako rašto pavadinimu „Dėl galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.
Dokumente politikas nurodė, kad 2019 metų pradžioje jam, einančiam NSGK pirmininko pareigas, „buvo pateikta informacija apie tai, kad vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams.“
Kreipėsi į institucijas
Įvertinęs jam pateiktą informaciją ir medžiagą, bei vertindamas, kad galimai padaryta nusikalstama veikla, V.Bakas tikino kreipęsis į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
15min jis teigė į tarnybas kreipęsis iškart vos tik sužinojo apie galimus pažeidimus, tai yra, praėjusių metų pradžioje, tačiau Generalinė prokuratūra to nepatvirtino.
„Kreipimaisi prokuratūroje gauti 2020 m. sausio 18 ir 21 d., atsakymas buvo pateiktas 2020 m. sausio 29 d.“, – 15min nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė. Daugiau informacijos apie Seimo nario įtarimus ji nepateikė.
V.Bakas rašte Seimo valdybai aiškino 2020 metų sausio 29 dieną gavęs atsakymą iš tarnybų. Jos, parlamentaro žiniomis, ikiteisminių tyrimų nepradėjo, tačiau detalesnių pagrindų kodėl esą nenurodė.
-
V.Bakas siūlo atlikti parlamentinį tyrimą: įtaria, kad valstybės institucija neteisėtai rinko informaciją
-
V.Bakas pučia neteisėto sekimo skandalą: ar žinojo tik jis ir kodėl pranešė tik dabar?
-
Įtarimus apie neteisėtą sekimą sėjančio V.Bako ir Generalinės prokuratūros versijos nesutampa
-
NSGK pirmininkas nemato priežasties tirti V.Bako įtarimus dėl neteisėto sekimo: „Nusikaltimo nebuvo“
Į tai atsižvelgdamas, V.Bakas pasiūlė Seime išklausyti generalinį prokurorą ir STT vadovą, inicijuoti galimai įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybę, svarstyti teisėkūros iniciatyvas bei galimybę sudaryti laikinąją tyrimo komisiją.
Daug nežinomųjų
Antradienį uždarame posėdyje STT vadovas Žydrūnas Bartkus ir generalinis prokuroras Evaldas Pašilis NSGK komiteto nariams pateikė tam tikrą informaciją, susijusią su V.Bako įtarimais, tačiau žurnalistams to nekomentavo.
Po posėdžio NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas tikino, kad V.Bako pateiktą informaciją institucijos tikrino devynis ar dešimt mėnesių, įtarimai esą nepasitvirtino.
„Nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, nei užsakymų jokių, greičiausiai, nebuvo“, – sakė jis ir tvirtino, kad pagrindo pradėti parlamentinį tyrimą nėra.
Pats V.Bakas kol kas nenurodė, kokia valstybės institucija atliko galimai neteisėtus veiksmus, neatskleidė apie ką buvo renkama informacija, kuriuos rinkimus turi omenyje.
Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Rašte Seimo valdybai V.Bakas tikino, kad „situacija turi didelę reikšmę užtikrinant žmogaus teisių apsaugą, nacionalinio saugumo interesus“, taip pat, kad dėl jos kyla aukštų pareigūnų ir politikų konstitucinės atsakomybės klausimas.
