„Seimo pirmininkui buvo pateikti surinkti parašai. Rytoj 11 val. šaukiama valdyba, kurios metu bus svarstoma, kaip elgtis toliau ir kada šaukti plenarinį posėdį“, – antradienį BNS sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė.
Pasak jos, nenumatytas posėdis gali būti rengiamas anksčiausiai trečiadienio vakarą.
„Tie, kurie surinko parašus, prašo dviejų nenumatytų Seimo posėdžių. Pirmasis posėdis galėtų būti šaukiamas anksčiausiai per šešias valandas nuo valdybos posėdžio“, – tvirtino G. Žukaitė.
Antradienį „valstiečiai“ surinko privalomus 47 parašus, kad būtų surengtas nenumatytas plenarinis posėdis priimti Seimo nutarimą „Dėl paklausimo Konstituciniam Teismui“.
Pagal Seimo statutą, nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 47 parlamentarai. Apie jo rengimą ir pateiktus svarstyti klausimus Seimo valdyba praneša Seimo nariams arba eilinio Seimo posėdžio metu, arba per visuomenės informacijos priemones likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki to posėdžio pradžios.
„Jeigu Seimo valdyba kokią 12 val. informuos (apie rengiamą posėdį – BNS), tai 18 val. teoriškai vakare galima surinkti posėdį. Nutarimo priėmimo metu privaloma trijų valandų pertrauka. Bandau skaičuoti, kad procedūros turėtų baigtis gerokai po 21 valandos“, – BNS sakė Seimo Teisėtvarkos ir komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Ji stebėjosi, kodėl nebuvo galima Seimo valdybos posėdžio surengti antradienio vakarą arba anksti trečiadienio rytą nuotoliniu būdu.
„Įsivaizduojate, kad jeigu trečiadienį bus pasakyta susirinkti trečiadienio vakarą, kas bus su kvorumu?“ – klausė A. Širinskienė.
Komiteto vadovė atkreipė dėmesį, kad spręsti dėl LLRA-KŠS kreipimosi spaudžia įstatyme numatytas terminas.
Jis numato, kad Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Pasak A. Širinskienės, terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai Seimo nariai buvo informuoti apie gautą LLRA-KŠS kreipimąsi.
„Seimas faktiškai nėra informuotas, kad toks raštas gautas. Seimo pirmininkas jokių dokumentų nepersiuntė. Yra darbo laikas ir, matyt, reikėtų skaičiuoti pagal tai, kada Seimo nariai galėjo sužinoti“, – sakė ji.
„To negeranoriškumo iš Seimo pirmininko matyti labai daug. Pats paskelbė, kad Seimas nesikreips niekur, dabar su tuo (Seimo valdybos – BNS) posėdžiu vėluojama“, – tvirtino A. Širinskienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Seimo pirmininkas negalėjo vienas atmesti LLRA-KŠS prašymo kreiptis į KT.
Anot parlamentarės, sprendimą dėl paklausimo KT galėjo priimti tik Seimas.
Antradienį Seimo pirmininkas V. Pranckietis pranešė, kad neketina inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes neįžvelgia Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Anksčiau Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.
