Regioniniam universitetui nėra grėsmių
G. Gendvilaitė susitikimą ir pradėjo klausimu Seimo vicepirmininkui, kaip jis, atsakingas Darbo partijoje už švietimą, vertinantis tokį bendrapartiečio ministro pasisakymą.
V. Gedvilas pareiškė, kad ministras pasakė nesąmonę, nes tiek valdančiosios koalicijos, tiek partijos programoje akcentuojama, jog būtina remti kaip tik regioninius universitetus, o ne Vilniaus ir Kauno. Nes jei Vilniuje ar Kaune savanoriškai susijungs universitetai, niekas nenukentės, o štai Šiaulių regione nelikus tokio mokslo, švietimo, kultūros židinio kaip universitetas daugelis jaunuolių nebeturėtų galimybių įgyti aukštąjį išsimokslinimą, o regionas liktų be specialistų.
Taip pat Seimo vicepirmininkas teigė, kad švietimo ir mokslo ministro pasakytus žodžius apie Šiaulių ir Edukologijos universitetus galėjo iš konteksto išplėšti žurnalistai, o ir pats ministras esąs dar naujokas politikoje.
Vicepirmininkas – prieš studentų krepšelius
Apskritai Seimo vicepirmininkas teigė esąs ilgalaikės švietimo strategijos šalininkas: ir pasikeitus vyriausybėms ši strategija turi būti nuosekliai įgyvendinama, o ne taip, kad pasikeitus ministrams reforma būtų pradedama iš naujo.
„Švietimo sistemoje negalima daryti staigių judesių. Bet kokiam pokyčiui reikia gerai pasiruošti, viską apsvarstyti su švietimo bendruomene, tada priėmus kokį sprendimą visi jausis už jį atsakingi“, – sakė V. Gedvilas.
Jis teigė esąs „studentų krepšelių“ politikos priešininkas, nes per kelerius metus tai išbalansavo visą švietimo sistemą.
Pavyzdžiui, tie studentai, kurie stoja į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose ar kolegijose, pasirenka ne reikalingas šaliai profesijas, nes jie žiūri, kurios studijų kainos prieinamos, nes mažai kas gali mokėti keliolika tūkstančių litų, sakykim, už lakūno studijas. Todėl pastaraisiais metais Lietuvoje yra parengta per daug vadybininkų ir teisininkų, kuriems neturint galimybių įsidarbinti pagal specialybę tenka stoti mokytis į profesinio rengimo centrus.
Už – tikslinį universitetų finansavimą
„Šalyje labai trūksta veterinarijos gydytojų ir trūksta todėl, kad šioms studijoms kelerius pastaruosius metus nebuvo skirta nė vienos valstybės finansuojamos vietos, – sakė V. Gedvilas. – Todėl mano manymu, tokias problemas gali išspręsti tik tikslinis finansavimas, nes valstybė žino, kokių specialistų trūksta, ir ji privalo nukreipti lėšas į tą universitetą, kur tokie specialistai.“
Ir būtent regioninis universitetas, gavęs tikslinį finansavimą reikalingiems specialistams regione paruošti bei valstybės finansuojamas vietas gerai ir labai gerai besimokantiems studentams, galėtų išvengti per didelės priklausomybės nuo mokančiųjų už mokslą studentų, kas vienaip ar kitaip daro įtaką studijų kokybei.
Juolab kad kai kurie universitetai, pasak V. Gedvilo, finansuojami valstybės tik 25 procentais jau tampa iš valstybinių privačiais.
Krepšelių sistemos trūkumu Seimo vicepirmininkas įvardijo ir kas vienerius-dvejus metus vykstančią valstybės finansuojamų vietų rotaciją, kai sesiją net dešimtukais išlaikiusiems studentams negarantuojamas nemokamas mokslas, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir kartu mažėja studentų motyvacija gerai mokytis.
Beje, pastarąjį V. Gedvilo teiginį patvirtino ir visoje studentų auditorijoje pakilusios tik keturių studentų, rotacijos principu iš mokamų studijų patekusių į nemokamas, rankos.
Tarp išeičių – universitetų veiklos tarptautiškumas
Kartu Seimo vicepirmininkas teigė, kad kokia bebūtų vykdoma švietimo, ypač aukštojo mokslo, reforma, pasiekti, kad jaunimas neišvažiuotų iš Lietuvos, nepavyks. Tačiau esą galima pasiekti, kad išvyktų kuo mažiau jaunų žmonių, o tam gali padėti plėtojamas universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų studijų tarptautiškumas: kuo daugiau studentų privalo turėti galimybių mokytis pasaulio universitetuose, o Lietuvos universitetuose turi mokytis kuo daugiau užsienio studentų.
Taip pat V. Gedvilo nuomone, universitetai turėtų pritraukti studentus išplėtotomis sporto bazėmis, kurios padėtų išlaikyti jaunų žmonių fizinę ir dvasinę sveikatą.
