O geriausia gynyba – puolimas. Todėl R. Paksas kreipėsi į kitą partijos narį, dabar Vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską, kad pradėtų tyrimą dėl policijos veiksmų. Ministras vis dar nepasveikęs, tačiau ministerijoje P. Gražulio apsaugojimo nuo teisėsaugos procesas vyksta. Ar nebus čia interesų konflikto, nes tą įžvelgia ne tik etikos sargai, opozicija, bet net ir koalicijos partneriai.
„Tai nėra oficialus šito incidento tyrimas, tai yra tiesiog preliminarus įsigilinimas į foto ir video medžiagą“, – teigia vidaus reikalų ministro patarėjas Valdas Kaminskas.
V. Kaminsko teigimu, nors tyrimas ir pradėtas R. Pakso prašymu, D. Barakauskas jo nė akyse nematęs. Esą prašymas gautas jau po to, kai ministras susirgo. Tad tyrimas atliekamas vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus sprendimu.
Tyrimas, pasak ministro patarėjo, turėtų užtrukti apie savaitę, po jo ir bus sprendžiama, ar pradėti tarnybinį patikrinimą. D. Barakauskas dėl sveikatos problemų gydosi ligoninėje ir jo vadovaujamoje įstaigoje pradėto tyrimo nekomentuoja.
Pareigūnų profsąjungos atstovus stebina ministerijos noras imtis patikrinimo, nes paprastai pareigūnų veiksmų teisėtumą aiškinasi policijos Vidaus tyrimų tarnyba. Profsąjunga jau samdo advokatus ir žada teisinėmis priemonėmis ginti sostinės pareigūnus bei skundžia vidaus reikalų ministrą D. Barakauską Vyriausiajaia tarnybinės etikos komisijai, o P. Gražulį – Seimo Etikos ir procedūros komisijai.
„Na, mums atrodo, kad gali būti privačių ir viešų interesų konfliktas“, – sako Nacionalinės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas Tomas Vaitkunskas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija profsąjungų prašymą ištirti D. Barakausko veiksmus žada svarstyti artimiausiame posėdyje. Seimo opozicija sako, tyrimas – spaudimas policijos pareigūnams, kurie tik vykdė savo pareigas ir atskyrė konfliktuojančias puses.
„Neatmesčiau galimybės kreiptis į Generalinę prokuratūrą, ar nebūtų viršyti įgaliojimai, kurie suteikti ministerijos darbuotojams, ar jie neperžengė ribos ir nevykdė partinio užsakymo“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
Policijos departamentas kol kas nelinkęs komentuoti pradėto tyrimo prieš pareigūnus. Ar jaučia politikų spaudimą, nenori atskleisti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.
Pasak A. Anušausko, P. Gražuliui kelti bangas yra patogu, taip jis kraunasi politinius dividendus, tačiau, konservatoriaus manymu, savo asmeninius partinius interesus P. Gražulis iškelia aukščiau už valstybės. Panašios nuomonės laikosi ir Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas. Jo teigimu, jei ministerija pradės tarnybinį patikrinimą, tai bus itin blogas precedentas, leisiantis ne tik Seimo nariams, bet ir kitiems žmonėms provokuoti pareigūnus ir po to reikalauti atlikti tyrimą.
„Ne pareigūnai atėjo pas poną Petrą, o ponas Petras atėjo pas pareigūnus. Ponas Petras turėtų paprašyti, kad toks tyrimas nevyktų, nes akivaizdu, kad gali atsirasti viešų ir privačių interesų konfliktas, nes ponas Petras ir ministras yra vienoje partijoje. Tai gal dėl to tas tyrimas pradėtas, o ne dėl to, kad pareigūnai viršijo savo įgaliojimus“, – mano Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas A. Sysas.
Buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys sako, kad vien priklausymas politinei partijai gali sukelti interesų konfliktą. Tiesa, ar jis buvo šioje situacijoje, esą etikos sargams bus sunku įrodyti, nes vidaus reikalų ministras, kaip teigia jo patarėjas, visai nedalyvauja šiame procese.
„Kai partijos pirmininkas prašo savo partijos nario vadovaujamos ministerijos įvertinti veiklą policijos, kai partijos narys prarado veidą, tai akivaizdžiai visiems akivaizdu, kad gali kilti daug klausimų dėl to tyrimo, kodėl jis pradėtas, mokesčių mokėtojų pinigai jau bus išmesti žmonėms nepasitikint to tyrimo rezultatais“, – tvirtina buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius.
Kitokios nuomonės yra pats tyrimo kaltininkas. P. Gražulis sako, kad Vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas bus teisingesnis nei policijos Vidaus tyrimų tarnybos. Jam jau skirta 200 litų bauda už kirstą specialią policijos nutiestą „Stop“ juostą. Dar du administracinės teisės pažeidimų protokolai politikui surašyti už pasipriešinimą pareigūnams ir jų reikalavimų nevykdymą. Tiesa, kad už tai P. Gražulis būtų nubaustas, Seimas turi panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Ji jam pagelbėjo ir 2010-iais, kai P. Gražulį buvo norima patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl veiksmų taip pat per seksualinių mažumų eitynes. Tuomet jam grėsė ne tik bauda, bet ir areštas, tačiau parlamentarai pasigailėjo kolegos ir teisinės neliečiamybės jam nepanaikino. Savo kaltės politikas nemato ir dabar.
„Staiga prieš mane iššoka su kažkokia juosta, tai ką prieš mane policininkai turi vaikščioti su juosta? Man įdomu, kodėl visi kiti galėjo eiti, o aš negalėjau“, – sako Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas P. Gražulis.
Jis teigia, jei Vidaus reikalų ministerija nuspręs nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl policininkų veiksmų, jis rudenį Seime bandys sudaryti darbo grupę, kuri aiškintųsi, ar galima liesti Seimo narį, turintį teisinę neliečiamybę. Tuo metu A. Anušauskas mano, kad politiniais lozungais spaudžiamą policiją galbūt norima padaryti neveiksnią, neveiksnią tada, kai prasidės svarbūs įvykiai, susiję su viešuoju ar net nacionaliniu saugumu.
