Rinkėjams užvertas kelias sužinoti, kiek kartų jo išrinktas parlamentaras pasisakė ar pateikė klausimų per posėdį. Dar vasarį Seimo valdyba nutarė neberinkti detalios pasisakymų statistikos. Dėmesį į tokį pasikeitimą atkreipusi Seimo narė Aušrinė Armonaitė stebisi, kad dabar visos institucijos kaip tik stengiasi tapti atviresnės, o Seimas tampa uždaresnis.
„Nuo tada kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, Seimas atvėrė vis daugiau duomenų remdamasis būtent kitų parlamentų patirtimi, ir štai šiais metais sužinome, kad dalis duomenų yra užveriama nuo rinkėjų. Aš manau, kad priežastis yra, jog dalis Seimo valdančiojoje daugumoje esančių valstiečių Seimo narių nėra pratarę nė žodžio, ir taip siekiama apsisaugoti juos nuo papildomo žiniasklaidos dėmesio“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja A.Armonaitė.
Gyventojai sako, svarbu, kad Seimo nariai kalbėtų, diskutuotų, nes tokia jų duona. Jei parlamentaras per visą kadenciją neprataria nė žodžio – už ką tada gauna atlyginimą? Kiekvienoje kadencijoje tokių tylenių būna net po kelis.
Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius teigė, kad sprendimą neteikti informacijos apie pasisakymų skaičių pasiūlė kai kurie parlamentarai, ir valdyba į tai atsižvelgė. Tačiau, pasak A. Nekrošiaus, apie Seimo tylenius vėl bus galima sužinoti. Planuojama, iki naujųjų metų visi norintys galės interneto puslapyje matyti net kiekvieno Seimo nario darbotvarkę.
„Gegužės mėnesį aš valdybos paprašiau pateikti visus duomenis visuomenei, ir mano tam siūlymui buvo pritarta. Mes tą projektą derinome su „Transparency International“. Jų požiūris – kad Seimo nariai kuo daugiau matytųsi, kuo daugiau darbotvarkių matytųsi ir apskritai, ką jie veikia. Tai tą projektą patvirtinome, ir iki šių metų pabaigos jis turi būti įgyvendintas“, – sakė Seimo vicepirmininkas A.Nekrošius.
Politologo Tomo Janeliūno teigimu, Seimas maksimaliai turi rodyti, ką daro. Tai atspindi kiekvieno parlamentaro darbo kokybę. Juolab, kad užsienio parlamentai vis daugiau stengiasi informuoti apie save.
„Visuomenė jaučia atotrūkį tarp parlamento narių ir paprastų žmonių. Tą atotrūkį įmanoma sumažinti tik vieninteliu būdu – kiek labiau aiškinat, ką tiksliai veikia kiekvienas parlamento narys, kuo jis užsiima, koks jo veiklos rezultatas, kiek jis prisideda prie bendros gerovės. Seimui reikėtų pagalvoti, kokiais naujais instrumentais pasinaudoti, kad galėtų sustiprinti tą pasitikėjimą Seimu“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Liepą „Vilmorus“ atlikta apklausa skelbia, kad Seimu pasitiki šiek tiek daugiau nei 9 proc. gyventojų, mažiau pasitikima tik partijomis.
