Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdyba (JTVPK, angl.– UNHCR), sutrumpintai dar vadinama JT Pabėgėlių agentūra, veikia daugiau nei 120 šalių ir skatina tinkamą su pabėgėliais susijusių žmogaus teisių įgyvendinimą. Nuo 1951 metų, kai buvo pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, JTVPK suteikė pagalbą ir apsaugą dešimtims milijonų pabėgėlių. Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1997 metais.
Apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Demokratinės valstybės įsipareigojo garantuoti, kad pabėgėliai, kuriems gresia pavojus gyvybei, kankinimai ar persekiojimas kilmės šalyje, nebūtų išsiunčiami atgal į grėsmę keliančią šalį.
JTVPK atstovė paragino imtis veiksmų siekiant, kad Lietuva prisijungtų ir prie 1961 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo 2013 metais, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, taip pat peržiūrėti pilietybės suteikimo sąlygas asmenims be pilietybės bei asmenims, kurie gavo tarptautinę apsaugą Lietuvoje.
Pija Prytz Phiri pabrėžė, kad žmoniškas elgesys su pabėgėliais ir pabėgėlių integracija labai svarbi ir pačiai priimančiai valstybei – sėkmingai integravęsis pabėgėlis tampa darbo rinkos dalyviu, išmoksta kalbą ir tampa pilnaverčiu visuomenės nariu.
JTVPK atstovė džiaugėsi Lietuvos geranorišku bendradarbiavimu su JTVPK, dėkojo už Lietuvos paramą Pabėgėlių agentūrai. Pasak Pijos Prytz Phiri, Lietuvoje gyvena kelios dešimtys pabėgėlių. Tuo tarpu šalyse aplink Siriją – 1,3 milijono nuo karo veiksmų besisaugančių žmonių. Parama pabėgėliams, Pijos Prytz Phiri nuomone, yra gyvybiškai svarbi, nes neišspręsta situacija gali kainuoti daug daugiau, kai jau situacijos nebegalėsime suvaldyti.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas pritarė Pabėgėlių agentūros atstovei ir įsipareigojo paraginti Vyriausybę prisidėti remiant JT Pabėgėlių agentūrą, teikiančią kvalifikuotą pagalbą asmenims, kurie priversti palikti savo šalį dėl karo veiksmais sukeltų grėsmių gyvybei, sveikatai ir orumui.
Migracijos departamento duomenimis, nuo prieglobsčio procedūrų įgyvendinimo pradžios Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėta daugiau kaip 6,5 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį. 161 prieglobsčio prašytojui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, apie 3511 asmenų, kurie negali grįžti į savo kilmės valstybes dėl karinių konfliktų ar žmogaus teisių pažeidimų, naudojasi papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
2012 m. buvo pateikti 627 prieglobsčio prašymai iš 30 valstybių. Tuo tarpu 2011 m. pateikti 527 prieglobsčio prašymai Lietuvos Respublikoje iš 26 valstybių – tai 5 procentais daugiau nei 2010 metais ir 15 procentų daugiau nei 2009 metais.
2012 m., kaip ir 2011 m., didžiausią prieglobsčio prašytojų dalį sudarė Gruzijos piliečiai – 48 procentų. 2012 m., palyginti su ankstesniaisiais metais, buvo gauta daugiau prieglobsčio prašymų iš Afganistano ir Vietnamo 2012 m. tarp prašiusiųjų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje vaikų iki 18 metų buvo 4 nelydimi nepilnamečiai.
