Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad būsimosios sveikatos sistemos pertvarkos tikslas – stipri ir efektyvi šeimos gydytojo komanda, arčiau namų gaunamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugos, tiek šeimos gydytojo, tiek specialistų lengviau pasiekiamos gydymo įstaigos, palankesnis lėšų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas modelis.
Tačiau būtent šeimos gydytojai garsiausiai kalba apie būsimosios reformos ydas, teigdami, kad ją įgyvendinus neliks prasmės būti šeimos gydytoju.
-
Vyriausybė svarsto sveikatos įstaigų reformą, o savivaldybės įspėja – nepatenkinti gali likti visi
-
Vyriausybė planuoja pertvarkyti rajonų ligonines: kas iš jų liktų ir ką jose gydytų?
-
Sveikatos priežiūros tinklo reforma: dauguma savivaldybių planuoja steigti savo sveikatos centrus
-
Sveikatos sistemos reforma: šeimos gydytojai bijo jiems valdžios žadamų gėrybių
Norėtų ne vieno kriterijaus vertinimo
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Eimantas Brazaitis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje teigė, kad šių įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte šeimos gydytojai mato daug ydingų dalykų, kurie esą gali lemti klaidingus sprendimus ateityje.
„Vertinamas tik vienas kriterijus – tikėtina gyvenimo trukmė. Apmaudu, kad imtas tik vienas kriterijus, tikrai buvo įmanoma vertinti daugiau kriterijų ir būtų kitokie sprendimai priimti. Štai antroje pastraipoje parašyta, cituoju: „Nors 2010–2019 m. tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo sparčiausiai ES, šią tendenciją sutrukdė COVID-19 pandemijos poveikis“, kas įvyko visame pasaulyje.
Tai kam reikalinga reforma, kurios tikslas, kaip sakoma, ilginti gyvenimo trukmę, o ta trukmė ir taip ilgėjo sparčiausiai ES?
Kita problema – statistikos nebuvimas arba ydinga statistika. Dažniausia mirties priežastis yra išeminė širdies liga. Galiu drąsiai teigti, kad tai yra mirties liudijimų išrašymo problema, nes pas mus mirti nuo senatvės negalima, turi būti kokios nors ligos, kurios dažniausia nenustatomos dėl garbaus žmonių amžiaus ir moralinių aspektų, tiesiog įrašoma tokia mirties priežastis, iš esmės išgalvota – dažniausiai širdies ir kraujagyslių liga“, – kalbėjo E.Brazaitis.
Dažniausia mirties priežastis yra išeminė širdies liga. Galiu drąsiai teigti, kad tai yra mirties liudijimų išrašymo problema, nes pas mus mirti nuo senatvės negalima.
Anot šeimos gydytojo, jam ir kolegoms klausimų kyla ir dėl to, kad kaip reformos priežastis nurodoma neefektyvi pirminė sveikatos priežiūra – esą sunku suvokti, kodėl ji neefektyvi, nors pastarąjį dešimtmetį iki COVID-19 gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėjo sparčiausiai ES.
Sako komandas turintys, tik pinigų joms – ne
Gydytoja Alma Astafjeva iš Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos priminė, kad svarstant šiuos įstatymo pokyčius buvo labai daug kalbama apie pirminio lygio sveikatos priežiūrą, esą reikia plėsti šeimos gydytojo komandą.
„Iš tiesų, jūs nedirbate to darbo, ką mes dirbame. Mes jau turime tą komandą, galime turėti ir kineziterapeutus, ir socialinius darbuotojus. Visa tai galime turėti, vienintelis dalykas, ko mums trūksta, yra finansavimas. Bet kalbama apie tai, kad bus pakeista komanda, kuri ir šiuo metu yra veikianti, tik trūksta finansavimo. Tam nereikia sukurti dar vieno tarpininko kaip sveikatos centro, kuris, kaip įsivaizduojama, dar mums padės.
Mes šiuo metu pirminiame lygyje turime startą padarytą, einame link to. O dabar mums sako, mes sukursime dar vieną sveikatos centrą. Jis iš principo išardys tai, kas yra dabar. Dar kartą akcentuoju, nereikia kažkokio sveikatos centro, mums reikia finansavimo, kad priimtume tą komandą į savo komandas“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
O dabar mums sako, mes sukursime dar vieną sveikatos centrą. Jis iš principo išardys tai, kas yra dabar.
Baimės dėl identiteto
Kristina Ziutelienė iš Šeimos gydytojų kolegijos kalbėjo apie tai, kad dažnai pertvarkos šalininkai cituoja Slovėnijos modelį – tačiau esą šioje šalyje reforma įvykdyta labai neseniai ir tikslių išvadų daryti nėra iš ko. Vis dėlto pastaraisiais metais ten jau pastebima, kad sumažėjo norinčiųjų stoti į šeimos gydytojo rezidentūrą.
„Jeigu klausytume šeimos gydytojų tarptautinių organizacijų, tai jos sako, kad nepageidautina jungti pirminę ir antrinę grandį, kai yra naikinamas šeimos gydytojo identitetas ir profesinė autonomija tam tikra prasme, o tai vyksta automatiškai, kai yra poreikis siųsti žmones konsultuoti specialistams į antrinį lygį.
Šeimos gydytojas ir jo komandos turi išlaikyti savo identitetą, tik tam turi būti finansavimas adekvatus ir tam tikros komunikacinės priemonės, kurios tą bendradarbiavimą palengvintų.
Prievarta pirminės ir antrinės grandies jungimas tikrai niekur nepasiteisins“, – tikino K.Ziutelienė.
Prievarta pirminės ir antrinės grandies jungimas tikrai niekur nepasiteisins.
Kristina Grigaliūnaitė iš Šeimos gydytojų profsąjungos ir Jaunųjų gydytojų asociacijos irgi pritarė kolegės K.Ziutelienės minčiai, kad pirminės ir antrinės grandies sujungimas gali neatnešti norimų rezultatų.
„Sujungus abu šituos dalykus ir sudėjus į vieną krepšelį, mes turėsime tokį patį pavyzdį, kaip dabar turime didžiosiose poliklinikose, kai mėnesio ar kito laikotarpio pabaigoje iš administracijų turime labai aiškią žinią, kad mieli šeimos gydytojai, šį mėnesį pas nefrologus turime per mažai konsultacijų, būkit geri, reikia nereikia vis tiek nusiųskit, nes nuo to priklauso pinigai.
Dėl to kentės ir pati valstybė, nes finansavimas bus iš Ligonių kasų traukiamas. O mūsų tikslas yra užkirsti kelią lankytis pas gydytojus kaip įmanoma daugiau. Tokia sistema skatina daryti priešingai. Man atrodo, kad šita reforma plačiąja prasme atima prasmę būti gydytoju – šeimos, kardiologu, iš esmės bet kam, kas dirba ambulatorinėje grandyje. Nes nei kardiologai nori gydyti spaudimus, o taip bus, jeigu reikės siųsti, nei loristai nori plauti ausis, nei akių gydytojai nori gydyti konjuktyvitus“, – kalbėjo gydytoja.
Šita reforma atima prasmę būti gydytoju – šeimos, kardiologu, iš esmės bet kam, kas dirba ambulatorinėje grandyje. Nes nei kardiologai nori gydyti spaudimus, nei loristai plauti ausis, nei akių gydytojai gydyti konjuktyvitus.
Įvertinti, ko reikia pacientui
Rasa Isevičienė iš Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos į Seimo Sveikatos komiteto pirmininko Antano Matulo klausimą, ar tokios gydytojų nuomonės reiškia, kad iš viso nereikia nieko pertvarkyti, atsakė, jog sveikatos sistemos pagrindas yra holistinė medicina, kurios pagrindą sudaro šeimos gydytojas, vertindamas paciento poreikius.
„Šeimos gydytojas pažinodamas pacientą turi geriausias sąlygas įvertinti, ko pacientui reikia. Ne kai pacientas pats blaškosi per specialistus, ne kai skirtingi specialistai, žmogaus nepažinodami, vertina tik skirtingas sistemas. Šeimos gydytojas įvertina visą visumą ir nukreipia pacientą ten, kur reikia, kai pats negali padaryti to, ką reikia.
Todėl šitoje sistemoje, kaip jūs sakote, kad sveikatos apsauga pacientams taps labiau prieinama, tačiau kitur jau sakote, kad kompleksiniai sprendimai bus daromi vietoje, o į kitus regionus pacientai vyks tik labai specializuotų paslaugų gauti. Tai ką mes sakome – su tokia pertvarka pirmiausia jūs nepritrauksite specialistų, nes nei kardiologai, nei šeimos gydytojai tokiomis sąlygomis nenorės dirbti. Ir tai rodo Slovėnija, kur nebenorima būti šeimos gydytojais, nes jie tampa nebe gydytojais, o tik tam tikro siauro paslaugų spektro teikėjais.
Iš paciento pozicijų, šeimos gydytojas nukreipia jį būtent pas tą specialistą, kur mano, kad reikia, nebūtinai tam regione jis yra. Dabar pacientas gali vykti visoje Lietuvoje pas specialistus. Pagal šitą pertvarką labai aiškiai matome, kad pacientui bus apsunkinta gauti tam tikras paslaugas, nes jis turės suktis tik tam tikrame regione. Neturėkime iliuzijų, kad į nutolusius regionus pritrauksite visus reikiamus pacientus“, – pabrėžė R.Isevičienė.
Šeimos gydytojas rezidentas Tomas Liukaitis pasidalino ir asmeniniu pastebėjimu, kad būdamas rezidentas jis mokosi tam tikrų kompetencijų, kurių, kaip kyla įtarimų skaitant reformos aprašymą, panaudoti nebebus kur. Tą patį pastebi ir kiti jo kolegos rezidentai, kurie pradeda abejoti savo pasirinkimu, esą gal reikėtų rinktis kitą specializaciją.
Į posėdį susirinkę šeimos gydytojai pabrėžė, kad ši reforma, tiesiogiai juos paliesianti, jiems buvo tik pristatyta – jos kūrime šeimos gydytojai dalyvauti, išsakyti savo poziciją neturėjo galimybių. Todėl šiuos medikus vienijančios organizacijos ir ragina nepritarti Seimo narius projektui, nes jau pati reformos pradžia yra ydinga.
Ministerija kalba atvirkščiai
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, ministerijoje veikia Šeimos medicinos komitetas, kuriam priklauso ir į komiteto posėdį atvykę gydytojai, jo posėdžių esą buvo labai daug. Diskusijų esą buvę bent keletas.
„Mes taip pat rengiame šeimos medicinos plėtros planą ir aš turiu pasakyti visiškai priešingai – mes iš jūsų negauname pasiūlymų. Nežinau, kaip jūs šiandien susiorganizavote ir atėjote skųstis, bet kalbėkite faktais“, – posėdyje pareiškė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Mes taip pat rengiame šeimos medicinos plėtros planą ir aš turiu pasakyti visiškai priešingai – mes iš jūsų negauname pasiūlymų. Nežinau, kaip jūs šiandien susiorganizavote ir atėjote skųstis, bet kalbėkite faktais.
Jai antrino ir SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė, teigdama, kad dirbti ministerijai nėra lengva: „Kai mums reikia pagalbos būtent iš šeimos gydytojų, mes jos nesulaukiame.
Paskutinį kartą, tai jau buvo kažkelintas kartas, kai mes intensyviai ir kibiai prašėme pagalbos vykdydami vieną iš Vyriausybės priemonių – šeimos medicinos plėtros veiksmų planą koreguojant, numatant šeimos medicinos naujas veiklas, kaip galėtume pridėti į planą naują priemonių, deja, nė vieno siūlymo nesulaukėme. Tai liūdina ir trikdo mūsų planą.“
Buvęs ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu nusistebėjo dėl tokių ministerijos kalbų, esą dirbdamas jis niekada nėra susidūręs, kad nebūtų noro bendradarbiauti.
