Šeimos gydytojo kasdienybė – keistos pažymos ir pertekliniai siuntimai: „Kiek dar tokie absurdai tęsis Lietuvos medicinoje?“

Savo įžvalgomis A.Bleizgys pasidalijo socialiniame tinkle, Lietuvos medikų grupėje.

„Gal man kas nors iš šios grupės narių galėtų įtikinamai paaiškinti, kodėl būtinas šeimos gydytojo siuntimas, kad moteris gautų nemokamą krūties protezą su liemenėle, nes jai dėl vėžio yra amputuota krūtis?

Kaip tik šiandien teko tokią formą pildyti. Ir ne tik pildyti, bet dar ir atspausdinti. Ar tik gydytojas yra kompetentingas patvirtinti, kad moteris yra be vienos krūties?

Nejau moterys šiaip sau (ne dėl ligos) sugalvoja nusipjauti krūtį ir paskui ieškoti kompensuojamo protezo? O kad informacija apie krūties vėžio diagnozę ir taikytą operacinį gydymą yra sistemoje, to institucijoms (Teritorinei ligonių kasai ir pan.) neužtenka?

Ar iš tiesų gydytojai, ypač šeimos, neturi ką veikti, kad jiems būtina numesti tokius darbus? Kiek dar tokie absurdai tęsis Lietuvos medicinoje?

Ir čia tik vienas pavyzdys. Galėčiau dar rašyti kad ir apie privalomus siuntimus kelis kartus per metus diabetikams į Diabetinės pėdos kabinetą. Matyt, kažkam atrodo, kad cukrinis diabetas pacientui tai atsiranda, tai dingsta“, – rašė medikas.

15min duotame interviu gydytojas A.Bleizgys pasidalino mintimis apie tai, kokios situacijos nutinka jo darbe, taip pat savo įžvalgomis apie Lietuvos sveikatos apsaugos problemas.

– Gydytojau, savo įraše minėjote moteris, kurioms dėl onkologinės ligos yra nupjauta krūtis ir reikia šeimos gydytojo siuntimo protezui. Tačiau, kaip ir teigėte, čia tik vienas iš, sakykim, nelogiškų pavyzdžių.

– Pacienčių su krūties vėžiu mes turime ne vieną, mano praktikoje toks atvejis yra ne pirmas.

Tenka rašyti siuntimus įvairioms techninės pagalbos priemonėms (lazdelėms, vaikštynėms, funkcinėms lovoms, čiužiniams nuo pragulų ir kt.) arba ortopedinėms. Nors daugeliu atveju, kad būtų nustatytas tokių priemonių poreikis, iš viso nebūtina gydytojo kvalifikacija. Ypač tada, kai kažkokia priemonė susidėvi ir reikia naujos.

Mes jau seniai siūlėme, kad dokumentus tokioms priemonėms išrašytų socialiniai darbuotojai ar bent slaugytojai, o gal pacientas tiesiog kreiptųsi į atitinkamą instituciją ar įmonę, kurios atstovas turėtų prieigą prie paciento ligos istorijos ir ten rastų reikiamą informaciją.

Prieš kelias savaites ligonių kasos išplatino įstaigoms skirtą raštą, kuriame yra akcentuota, kad jeigu pacientas lankosi pas tą patį specialistą toje pačioje įstaigoje dėl tos pačios priežasties antrą arba trečią kartą, turi būti nereikalaujama naujo siuntimo.

Nes dabar yra tokia tvarka, kad gydytojas pakonsultuoja vieną kartą, paskiria gydymą ar tyrimą ir tada žmogui reikia ateiti po kelių savaičių su nauju šeimos gydytojo siuntimu, nes kitaip pakartotinai konsultacijai jo tiesiog neregistruoja. Teigiama, kad tokios vidinės įstaigų tvarkos ir pan. Jos prasilenkia su ministro įsakymu, bet taip yra.

123RF.com nuotr./Krūtų patikra echoskopu

Tada žmogus vėl eina pas šeimos gydytoją, kad šis parašytų siunčiąs pakartotinai konsultacijai po tyrimo. Bet juk tai absurdas.