„Šeima – tai saulė, kuri džiovina ašaras, tai – gėlės, kurios džiugina širdį“, – tokiais žodžiais šeimą apibūdino šeštokė Simona. Globos namuose augantiems vaikams, kaip ir visiems, reikia namų šilumos, artimųjų meilės ir supratimo – šeimos. Ją į globos namuose augančių vaikų gyvenimus atneša nepaprasto gerumo žmonės – globėjai. Apie kelias likimo nuskriaustiems vaikams savo namų duris atvėrusias šeimas pasakojo VO „Gelbėkit vaikus“ savanorė Ramunė Vidmantienė.
Šeima pasipildė trimis nariais
„Likimas taip lėmė, kad 23 metus dirbau Širvintų Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Dirbdama ten sutikau daugybę puikių, mylinčių, suprantančių ir atjaučiančių žmonių. Jie visi yra ypatingi, nes savo širdies šiluma dalijasi su tais, kuriems labiausiai to reikia“, – pasakojo R.Vidmantienė.
Vieni iš jų, pasak „Gelbėkit vaikus“ savanorės, prieš porą metų lankyti globėjai sutuoktiniai Jūratė Samuitytė ir Vytauto Čiulada, kurie į savo šeimą priėmė tris vaikus iš globos namų.
Suvokiau, kad aplankiau labai turtingus žmones, kurių turtai būtent ir yra vaikai, jų meilė, dvasinės vertybės.
„Buvau labai maloniai nustebinta jaukiais namais ir labai gražiu žmonių tarpusavio dėmesiu, supratimu, tolerancija. Suvokiau, kad aplankiau labai turtingus žmones, kurių turtai būtent ir yra vaikai, jų meilė, dvasinės vertybės. Jūratė ir Vytautas globoja 3 vaikus – Eveliną (širvintiškę, tuomet studentę), mėgstantį sportuoti jaunuolį Luką, kuriam dabar jau – 12, ir Adelę, kuriai 7-eri. Jūratė ir Vytautas dar turi mažąją Mariją, kuriai tuomet, kai lankiausi, buvo tik 4 mėnesiai, bet ji jau pasipuošusi tėvelio šypsena“, – apsilankymo globėjų šeimoje įspūdžius pasakojo savanorė.
R.Vidmantienė įsitikino, kad tai yra šeima, kuriai iš tiesų svarbus kiekvienas jos narys – apie ką jis svajoja, kaip jaučiasi, kuo gyvena. Matyti, kaip motinystės atostogų išėjusi Jūratė kartu su mažąja Marija kasdien laukia namiškių: iš darbo grįžtančio Vytauto, iš universiteto – Evelinos, iš mokyklos – Luko, iš darželio – Adelės.
Ypatingi žmonės
Kita šeima, apie kurią R.Vidmantienė norėjo papasakoti, – tai Laura ir Sigitas Kirtikliai. Abu širvintiškiai. „Vėlgi galiu tik padėkot likimui, kad galėjau net 4 metus dirbt kartu su Sigitu viename skyriuje, o su Laura toje pačioje Širvintų savivaldybėje“, – kalbėjo savanorė.
Laura ir Sigitas, pasak R.Vidmantienės, visada buvo aktyvūs ir kūrybiški. „Kartu organizavome labdaros vakarą, kurio metu surinktos lėšos panaudotos vaikų žaidimų kambariui ligoninės Vaikų ligų skyriuje įrengti. Taip pat abu aktyviai dalyvavo organizuojant vaikų globėjams skirtas šventes, kurių metu buvo pagerbtos rajono globėjų šeimos. Sigitas ilgus metus buvo VO „Gelbėkit vaikus“ Širvintų padalinio pirmininku, organizuodavo renginius ir kitą veiklą, o Laura visuomeniniais pagrindais dirba parapijos šeimos centre“, – trumpai šeimą pristatė „Gelbėkit vaikus“ savanorė.
Abu vaikinai buvo gerokai padykę, bet, matydami darbščius, tvarkingus, labai aktyvius ir kūrybiškus globėjus šalia, išvengė kai kurių institucijų paslaugų ir užaugo mokėdami dirbti, draugauti, mylėti.
Tiesa, R.Vidmantienė pridūrė, kad S. Kirtiklis nuolat jautė trauką padėti vaikams, šeimoms. „Ne kartą dirbo po savo darbo valandų: daugiavaikei šeimai iš Jauniūnų seniūnijos padėjo daryti remontą bute, mokė šeimos vyresniuosius vaikus klijuoti tapetus, kalti lenteles, tvarkyti buitį.
Neįgaliai mamai Sigitas padėjo spręsti bendravimo problemas su dviem paaugliais sūnumis, kurie nustojo lankyti mokyklą, prasidėjo ir jų problemos su teisėsauga“, – kelis iš daugelio S.Kirtiklio gerų darbų įvardijo savanorė.
Nuo 2012 m. vasaros Kirtikliai ir patys tapo globėjais. Į savo šeimą priėmė gyventi ir teismo sprendimu buvo paskirti nepilnamečio Mariaus globėjais, kai paauglio globoti dėl jo sveikatos ir elgesio problemų nesugebėjo jo globėja. Aplinkybės susidėliojo taip, kad nuo 2013 m. pavasario Kirtikliai tapo ir kito paauglio globėjais.
„Abu vaikinai buvo gerokai padykę, bet, šalia matydami darbščius, tvarkingus, labai aktyvius ir kūrybiškus globėjus, išvengė kai kurių institucijų paslaugų ir užaugo mokėdami dirbti, draugauti, mylėti, susitvarkyti buitį ir susitarti bei sutarti su šalia esančiais“, – tikino „Gelbėkit vaikus“ savanorė. „Žinau, kad Laurai ir Sigitui buvo ir sunkių dienų, bet abu užauginti jaunuoliai jau paliko globėjų namus, kuriasi ir gyvena savarankiškai, o jaukius šeimos namus dabar gali trikdyti tik malonūs dukrelės Mortos auginimo rūpesčiai“, – džiaugėsi moteris.
Kai Sigitas Kirtiklis baigė darbą Vaiko teisių apsaugos skyriuje, pasak R.Vidmantienės, jį dar ilgai geru žodžiu prisimindavo šeimos, vaikai ir darbuotojai, su kuriais jis dirbo. „Tai žmogus, turintis tvirtas moralines nuostatas, kuriam nesvetimas kitų skausmas ir sunkumai. Savo darbe jis buvo visiems reiklus, bet suprantantis ir geranoriškai padedantis. Dėl bendro darbo ir didžiulių pastangų rajone smarkiai sumažėjo tėvų globos netekusių vaikų, o netekusiems tėvų globos vaikams buvo rastos globėjų šeimos, bet ne globos institucijos“, – kalbėjo „Gelbėkit vaikus“ savanorė.
Taip pat R.Vidmantienė norėjo ištarti nuoširdžiausius dėkingumo žodžius ne tik Jūratei ir Vytautui, Laurai bei Sigitui, bet ir visam gausiam globėjų šeimų būriui, nes jos savo meile ir namų šiluma dalijasi su tėvų globos netekusiais vaikais.
