Gegužę Seimas pirmą kartą balsuos dėl šios pataisos priėmimo. Kad Konstitucijos pataisa būtų toliau svarstoma gegužę jau reikės 94 parlamentarų palaikymo.
Antradienį Seimas atmetė grupės socialdemokratų pasiūlymą į Konstituciją įrašyti, kad „Visos šeimos formos yra lygios“. Už tokią pataisą balsavo vos 22 iš 83 parlamentarų, buvusių Seimo salėje svarstymo metu.
Antrąjį kartą šias pataisas Seimas svarstys tik rudens sesijoje, nes Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jei už ją paskutiniame balsavime pasisako ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Reveransas bažnyčiai
Svarstomas projektas numato, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Taip pat siūloma Konstituciją papildyti sakiniu, jog „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Tačiau ši formuluotė sulaukė daug kritikos Seimo salėje. „Tvarkietis“ Egidijus Klumbys sakė, kad tokia formuluotė neišsprendžia problemos, kai vaikelis gimsta nesusituokusiems tėvams arba, kai mirus tėvams lieka trys vaikai: du nepilnamečiai ir vienas pilnametis.
„Šita formuluotė tikrai nėra ta, už kurią aš galėčiau balsuoti“, – išsakęs savo argumentus pažymėjo E.Klumbys.
Krikščionių partijos frakcijos narys Laimontas Dinius tikino, kad Konstitucijos pataisa tėra priešrinkiminis pataikavimas elektoratui, o socialdemokratas Algirdas Sysas ją pavadino „konservatorių reveransu bažnyčiai“.
„Visos tos kalbos apie rūpestį šeima man primena krokodilo ašaras. Jis irgi verkia, kai suėda savo vaikus“, – teigdamas, kad konservatorių laikais šeimos buvo itin nuskriaustos joms sumažinus išmokas, pabloginus darbo sąlygas, rėžė A.Sysas.
Visos tos kalbos apie rūpestį šeima man primena krokodilo ašaras, – sakė A.Sysas.
Jis konservatorių, nuolat kalbančių apie Garliavos istoriją, klausė, ar jų požiūriu teta teisėja Neringa Venckienė ir jos dukterėčia „garsiausia Lietuvos mergaitė“ yra šeima.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, pasisakydamas dėl šeimos sampratos, pabrėžė, kad tai yra pasaulėžiūros reikalas. „Net krikščioniškasis pasaulis į santuokos sakramentą turi skirtingą požiūrį“, – sakė jis.
Pavirstume laukiniais
Tiesa, ne visi socialdemokratai stojo į be santuokos gyvenančių porų pusę. Štai Bronius Bradauskas rėžė, kad neįtvirtinusi Konstitucijoje šeimos sampratos Lietuva virs laukinių gentimi.
„Man peršasi mintis, kad mes tada turėtume grįžti į pirmykštę bendruomenę arba gyventi kaip laisvėje gyvenantys žvėrys; paimkime elnių bandą: vienas patinas ir 12 patelių“, – dėstė B.Bradauskas.
Jis sakė, kad „yra baugu“, kai nesusituokusios poros susilaukia vaikų ir ragino Seimą „padėti jaunimui ateiti į doros kelią“. Dar daugiau socialdemokratas B.Bradauskas ėmėsi gąsdinti, kad nesusituokusių porų laikymas šeima yra tiesioginis kelias į vienos lyties asmenų santuokas ir leidimą jiems įsivaikinti.
„Nesuprantu, kodėl yra propaguojamos užkrečiamos ligos. Įstatymai tai visose valstybėse draudžia, o paskui paradai ir kita demonstruoti savo vienokią ar kitokią būseną. Aš nebesuprantu, kas dedasi valstybėje. Vienintelė bažnyčia mus nori atvesti į doros kelią“, – dėstė socialdemokratas.
Mes tada turėtume grįžti į pirmykštę bendruomenę, – rėžė B.Bradauskas.
Premjeras Andrius Kubilius, pasisakydamas dėl šeimos sampratos, stebėjosi, kad kalbėdami apie šeimą visi politikai tampa tokie pikti.
„Niekas nieko nesiruošia uždrausti, jei žmonės norės gyventi nesusituokę ir gimdyti vaikus, jiems niekas to nedraus, bet kodėl jie turėtų būti vadinami šeima?“ – stebėjosi premjeras.
A.Kubilius kaip pavyzdį Lietuvai citavo Airijos Konstituciją, kurioje pasižadama „ginti šeimos institutą nuo užsipuolimų“. Tačiau jis nepaminėjo to, kad pačioje Airijoje nuolat diskutuojama, ar nevertėtų iš esmės taisyti senamadiška vadinamos 1937 m. priimtos Konstitucijos. Itin daug diskusijų kyla dėl Konstitucijoje numatytos šeimos sampratos ir abortų draudimo.
Nerems vėjavaikių
Konservatorius Mantas Adomėnas pažymėjo, kad santuoka, pagrįsta šeima, yra Europos vertybė, kurios nevalia paminti. Santuokos ir šeimos atskyrimas, M.Adomėno suvokimu, būtu eksperimentas su valstybės pagrindu.
M.Adomėnas pripažino ir tai, kad su santuoka susiejus šeimos sampratą būtų sprendžiami ir išmokų klausimai.
Kai remiama viskas, dažniausiai neremiama niekas, – sakė G.Navaitis.
Savo ruožtu Algimantas Dumbrava aiškino, kad valstybė negali remti vėjavaikių, kurie iš baimės įsipareigoti vengia santuokos.
„Suprantu tuos žmones, kurie nenori savo santykių grįsti santuoka. Tokiu atveju ir atsakomybės mažiau, ir nelieka tokių įsipareigojimų. Gyventi santuokoje yra didžiulė atsakomybė, reikalaujanti pasiaukojimo, savitarpio supratimo, o kartais ir nusižeminimo. Santuoka, pagrįsta meile, grūdina žmogų, daro jį kantresnį, labiau tolerantišką“, – vardijo santuokos privalumus A.Dumbrava.
Liberalas Gediminas Navaitis rėmėsi savo, kaip šeimų psichologo, patirtimi ir dėstė, kad šeimoje gyvenančios poros yra kur kas laimingesnės, o sugyventiniais mylimieji būna arba laikotarpį iki vestuvių, arba kai viena pusė yra finansiškai ar psichologiškai silpnesnė.
Pasak jo, valstybė negali drausti visų sugyvenimo formų, tačiau gali ir turi išskirti, ką ji pati remianti.
„Kai remiama viskas, dažniausiai neremiama niekas“, – pažymėjo jis.
Šeimą su santuoka susiejančią pataisą 98 parlamentarai pateikė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) rugsėjį paskelbė, jog 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai.
KT paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
