Į KT teisėjus siūloma advokatė Giedrė Lastauskienė, Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjas Algis Norkūnas ir KT kanclerė Ingrida Danėlienė.
G.Lastauskienės kandidatūrą pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, A.Norkūno – laikinoji AT pirmininkė Sigita Rudėnaitė, o I.Danėlienės – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
V.Pranckiečio motyvai
Teikdamas I.Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjas V.Pranckietis iš Seimo tribūnos sakė, kad kandidatė atitinka visus KT teisėjui keliamus reikalavimus ir yra puikiai pasirengusi šiam darbui.
Anot jo, kad I.Danėlienė yra konstitucinės teisės specialistė, šios srities mokslininkė.
„Todėl vienas iš mano pasirinkimo motyvų buvo būtent tai, kad daktarė I.Danėlienė priklauso naujai konstitucionalistų kartai, kuriai būdingos Vakarų teisės tradicijos ir naujausių konstitucionalizmo raidos tendencijų išmanymas, aukštas profesinės kompetencijos lygis, analitinis mąstymas, greita orientacija, puikus užsienio kalbų mokėjimas bei ryškios profesinės lyderystės savybės“, – aiškino V.Pranckietis.
Seimo pirmininkas aiškino, kad I.Danėlienė yra daugiau kaip 20 straipsnių lietuvių, anglų, lenkų, rumunų, ukrainiečių kalbomis autorė ir bendraautorė. Jos tyrimuose nagrinėjamos tokios temos, kaip konstitucinių teismų įgaliojimai iššūkių teisės viršenybei kontekste, žmogaus teisių raida jurisprudencinėje Konstitucijoje ir panašiai.
V.Pranckietis akcentavo, kad I.Danėlienė nuo 2004 metų dirba mokslinį-pedagoginį darbą. Ji yra vyresnioji mokslo tyrėja Mykolo Romerio universitete. Seimo pirmininkas pabrėžė didelę jos praktinio darbo patirtį, įgytą dirbant aukščiausiuose teismuose.
„Dirbdama KT ji be kita ko atsakė už KT teisininkų darbo, įskaitant konstitucinės justicijos bylų, rengimą ir kokybę“, – sakė V.Pranckietis.
Jis taip pat akcentavo I.Danėlienės patirtį KT tarptautinio bendradarbiavimo srityje.
„Baigdamas, norėčiau pastebėti, kad daktarė I.Danėlienė priklauso tiems lietuviams, kurie po Nepriklausomybės atkūrimo išvyko į Vakarus. Tačiau turėdami puikias galimybes ten įsitvirtinti, apsisprendė savo ateitį kurti Lietuvoje, dirbti savo Tėvynės labui. Manyčiau, jog visi mes turėtumėme remti tokį požiūrį bei apsisprendimą“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Manyčiau, jog visi mes turėtumėme remti tokį požiūrį bei apsisprendimą.
I.Danėlienė iš Seimo tribūnos dėkojo V.Pranckiečiui už parodytą pasitikėjimą ir išsamų pristatymą. Parlamento vadovo siūlymą tapti KT teisėja ji teigė priėmusi tiek suvokdama galinčią tekti didžiulę atsakomybę, tiek matydama galimybę veiksmingai asmeniškai prisidėti prie tolesnės sėkmingos KT veiklos.
I.Danėlienė aiškino per darbo metus įgijusi patirties visapusiškos patirties viešosios ir konstitucinės teisės srityse. Ji minėjo, kad per pastaruosius dešimt metų jai teko prisidėti ir prie įvairių teisėkūros procesų, susijusių su teismų veiklos proceso tobulinimu.
„Pabrėžčiau, jog darbas KT man būtų svarbus ne dėl garbės ar statuso, o dėl galimybės dirbti mėgstamą darbą ir pažįstamą tuo pačiu. Dėl galimybės būti atsakingai už konstitucinių vertybių apsaugą, nenutrūkstamą teisinės valstybės stiprinimą“, – Seime sakė kandidatė į KT teisėjas.
Parlamentaras Mykolas Majauskas tikino, kad jam dėl I.Danėlienės kompetencijų nekyla abejonių. Jis teiravosi teisininkės, ar nėra problemų dėl žmogaus teisių būklės Lietuvoje. Ji sakė nesanti tiek detaliai susipažinusi su prieš mūsų šalį Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėjamų bylų specifika.
„Tačiau, kiek žinau, pastaruoju metu EŽTT yra nustatoma kasmet vidutiniškai apie porą šimtų pažeidimų ir dažniausiai tie pažeidimai yra konstatuojami tose srityse, kurios yra susijusios su teise į teisingą teismą, ikiteisminių institucijų darbu, taip pat kiek jos susijusios su nuosavybės teisių apsauga ir grąžinimu. Matyt, būtų per kategoriška teigti, kad Lietuva yra kažkuo blogesnė ar ta situacija žmogaus teisių srityje būtų blogesnė nei kitose valstybėse“, – komentavo I.Danėlienė.
Kandidatė į KT teisėjas iš Seimo narių sulaukė klausimų nuo individualių kreipimųsi į KT iki teismų nepriklausomumo, teisėjų privilegijų.
Akcentavo patirtį
Adokatės G.Lastauskienė kandidatūrą į KT teisėjas pristatė G.Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė.
Pasak jos, docentė daktarė G.Lastauskienė yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, gerbiama akademinėje bendruomenėje. J.Šovienė sakė, kad kandidatė su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetą.
„Per 28 savo profesinės karjeros metus G.Lastauskienė įgijo įvairios darbo patirties tiek teisės taikymo, tiek mokslinėje srityse“, – pažymėjo G.Nausėdos vyriausioji patarėja teisės klausimais.
Per 28 savo profesinės karjeros metus G.Lastauskienė įgijo įvairios darbo patirties tiek teisės taikymo, tiek mokslinėje srityse.
J.Šovienė Seimo nariams paminėjo ir tai, kad 2016 metais G.Lastauskienė buvo pripažinta geriausia VU Teisės fakulteto dėstytoja.
Anot prezidento patarėjos, kandidatė į KT teisėjas yra daugelio mokslinių publikacijų autorė ir bendraautorė. Jos mokslinio domėjimosi sritys – teisės teorija, teisės filosofija, teisėkūra, teisės etika.
J.Šovienė pabrėžė, kad G.Lastauskienė šiuo metu yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narė, pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos narė.
Prisistatydama Seimo nariams G.Lastauskienė svarstė, kad simboliška, jog KT teisėjų korpuso kaita vyksta būtent šiuo laikotarpiu.
„Nes, ko gero, Konstitucija visgi be jokių abejonių yra svarbiausias valstybės teisinis dokumentas, kuriam pavadinti ieškome šiek tiek kitokių žodžių, sakome: visuomeninė sutartis, tautos susitarimas, aukščiausia teisė. Ir, be jokių abejonių, labai svarbu, kas bus tie žmonės, kurie turės specialiuosius įgalinimus Konstituciją skaityti ir spręsti konstitucinius ginčus“, – pabrėžė G.Lastauskienė.
Be jokių abejonių, labai svarbu, kas bus tie žmonės, kurie turės specialiuosius įgalinimus Konstituciją skaityti ir spręsti konstitucinius ginčus.
G.Lastauskienė pabrėžė turinti beveik 30 metų įvairaus teisinio darbo patirtį, gerai pažįstanti mūsų teisinę sistemą.
Anot kandidatės į KT teisėjas, G.Nausėdos pasirinkimas dėl jos kandidatūros buvo kiek netikėtas, nes, jos duomenimis, daroma tam tikra išimtis iš bendros taisyklės.
„Jeigu aš teisingai suprantu, iki tol KT teisėjais buvo siūlomi asmenys, kurie yra arba profesionalūs teisėjai, arba tam tikroms išimtims esant, yra tik mokslo atstovai ar valstybės tarnybos atstovai“, – teigė G.Lastauskienė.
Ji sakė išskyrusi kelias sritis dėl KT darbo. Pavyzdžiui, kad Teismo nutarimai būtų rašomi paprastesne ir visiems labiau suprantama kalba, jog Teismas turėtų tiksliai laikytis konstitucinio ginčo ribų ir neatsakinėti į klausimus, kurie nebuvo užduoti, itin atsakingai teikti išvadas, susijusias su socioekonominėmis valstybės funkcijomis.
Klausimas apie šeimos sampratą
AT teisėjo A.Norkūno kandidatūrą į KT teisėjus Seimui pristačiusi S.Rudėnaitė teigė, kad jos kolega – profesionalus teisėjas.
Savo karjerą kaip teisininkas jis pradėjo 1985 metais, dirbo Ignalinos ir Švenčionių rajono prokuratūrose, nuo 1992 metų yra teisėjas, nuo 1999 metų dirba AT.
„A.Norkūnas, turėdamas 27 metų teisėjo darbo stažą, vertinamas kaip plačios erudicijos, aukštos profesinės kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos teisininkas. Pelnęs žmonių pagarbą eidamas Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, taip pat dalyvaudamas Tarybos veikloje iki šiol. O nuo 2010 iki 2016 metų teisėjas A.Norkūnas buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininku, kas teikia papildomą argumentą patikėti jo etikos ir moralės principu ir pozicijų tvirtumu“, – aiškino S.Rudėnaitė.
Taip pat ji sakė, kad A.Norkūnas užsiima pedagogine veikla, aktyviai dalyvauja teisėkūroje, rengiant ir pasisakant dėl teisės aktų projektų ir panašiai.
A.Norkūnas aiškino rimtai svarstęs pasiūlymą pretenduoti į KT teisėjus.
„Konstitucinės problemos teisėjo darbe visai nėra naujiena. Mano gyvenimas susiklostė taip, kad pradėjau darbą nuo prokuratūros ir tai buvo darbas su baudžiamosiomis bylomis – tai truko pirmus šešis metus. Vėliau dirbdamas teisėju apylinkės teisme nagrinėjau visas bylas, t.y. civilines, baudžiamąsias“, – pasakojo jis.
Konstitucinės problemos teisėjo darbe visai nėra naujiena.
A.Norkūnas irgi sulaukė įvairių parlamentarų klausimų. Seimo narys Audronius Ažubalis jo teiravosi nuomonės apie praėjusių metų sausio 11 dienos KT nutarimą, kuriame, kaip citavo politikas, kalbama, kad šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu.
Kiek pamąstęs, A.Norkūnas atsakė manantis, kad konstitucinė doktrina tuo klausimus bus vystoma.
Kandidatūros nebuvo derintos
Prieš Seimo plenarinio posėdžio pradžią paklaustas apie kandidatūras į KT teisėjus, R.Karbauskis sakė, kad jų pavardės nėra girdėtos, nebuvo pristatinėtos parlamente.
„Mums tikrai nepristatinėta ir iš anksto niekaip nebuvo apie jas sakoma be to, kad viešojoje erdvėje buvo minimos vienos ir kitos pavardės“, – komentavo R.Karbauskis, kartu sakydamas, kad dėl kandidatų į KT teisėjus bus kalbamasi, su jais planuojama susitikti.
Taip pat LVŽS lyderis patikino, kad jokių išankstinių nuostatų dėl minėtų kandidatūrų nėra.
Atnaujinamas trečdaliu
KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, Seimo vadovas ir AT pirmininkas.
KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.
KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
