Už Konstitucijos pataisą per pirmąjį priėmimą balsavo 90 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė septyni. Projektą palaikė visų frakcijų atstovai, balsuodami susilaikė septyni konservatoriai.
Kad pataisą būtų galima svarstyti toliau, turėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Individualaus skundo KT įteisinimas numatytas šios valdančiosios koalicijos programoje ir priemonių plane. Ji planavo, kad šis institutas pradės veikti 2019 metais.
Pagal projektą, siūlyta keisti du Konstitucijos straipsnius ir numatyti, kad į KT galėtų kreiptis kiekvienas šalies gyventojas dėl įstatymų, Seimo, prezidento, Vyriausybės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui, jeigu tų teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė to asmens konstitucines teises ar laisves. Asmuo prieš tai turėjo būti išnaudojęs kitas teisinės gynybos priemones.
Siūlyta pataisa teisę kreiptis į KT tam tikrais atvejais būtų įgiję ir Seimo kontrolieriai, kiti parlamento įsteigti kontrolieriai.
R.Dagys: priėmus pataisas, teismas diktuos sąlygasDabar Konstitucija numato, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
Dėl projekto susilaikęs konservatorius Rimantas Dagys nuogąstavo, kad išplėtus galinčiųjų kreiptis į KT sąrašą, teismas praktiškai perims Seimo funkcijas.
„Dabar mes suteikiame teisę kreiptis bet kam, praplečiame ratą kreipimųsi. Jie ir taip perrašinėja daugelį klausimų, kurių mes, kaip parlamentas, kaip žmonių atstovai, turime spręsti, jie imasi sau spręsti išaiškinti, įvedinėti sąvokas, atranda tokių dalykų, kurie praktiškai nėra Konstitucijoje parašyti. Sprendžia ekonominius, socialinius klausimus, viską sprendžia. Tokiu būdu, priėmus šitą pataisą, iš esmės jie diktuos sąlygas, kokia turi būti mūsų socialinė sistema, kokia socialinio draudimo sistema, kaip traktuoti šeimą ir t. t. Visais klausimais. Mums beliks tik įgyvendinti jų nutarimus“, – sakė R.Dagys.
Kitas konservatorius Mantas Adomėnas tvirtino, kad gyventojų interesai pirmiausia ginami per jų atstovus, tai yra Seimo narius. Anot jo, jeigu yra pagrindas, Seimo nariai gali kreiptis į KT atsižvelgdami į piliečio iniciatyvą.
„Jeigu mums rūpi sergėti Konstituciją, neturėtume sudaryti pagrindo papildomam konstituciniam aktyvizmui. (...) Kol Konstitucinio Teismo įstatyme nėra saugiklių, kad Konstitucinis Teismas aiškintų Konstituciją, o ne kurtų naujas normas, iš tiesų tai (būtų) labai pavojingas kanalas, anga, spraga“, – sakė jis.
V.Gailius: neatimkime iš žmonių lygiateisiškumo principo
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad teisę tiesiogiai kreiptis į KT turi daugelis Europos Sąjungos šalių. Jis pabrėžė, kad Konstitucija leistų asmenims kreiptis į KT tik dėl jų pažeistų teisių.
„Jis negalės kreiptis dėl ginčo su kaimynu, bet jis turi teisę, kaip ir Seimas, kaip ir kitos Konstitucijos nustatytos institucijos, ginčyti įstatymo, Vyriausybės nutarimo, pavyzdžiui teisėtumą, tai yra atitikimą Konstitucijai. Tuo pačiu tokią teisę įgytų ir Seimo kontrolieriais bei kiti atitinkami kontrolieriai, t. y. vaiko teisių, bei lygių galimybių kontrolieriais“, – aiškino J.Sabatauskas.
Liberalas Vitalijus Gailius tvirtino, kad dabar teismai, matydami aiškų prieštaravimą Konstitucijai ar reguliavimo vakuumą, vengia kreiptis į KT.
„Neatimkime iš žmonių konstitucinio lygiateisiškumo principo ir nepasilikime tik sau, kaip mano kolega Julius Sabatauskas įvardijo, elitui, tokią teisę“, – Seimo posėdžio metu ragino politikas.
KT pirmininkas dėl parlamentarų sprendimo apgailestauja
Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas apgailestauja dėl Seimo sprendimo individualaus konstitucinio skundo instituto neįtvirtinti.
„Europoje liko tik kelios valstybės, neįtvirtinusios individualaus konstitucinio skundo. Deja, Lietuva vis dar viena iš jų, – ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia jis. – Dalies Seimo narių abejingumas lėmė tai, kad mūsų šalies piliečiai prarado galimybę savo teises ginti visomis moderniomis europinėmis konstitucinių teisių gynimo priemonėmis.“
Anot D.Žalimo, 2011 metais Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (kitaip – Venecijos komisija) studijoje dėl individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos institucijas pažymėjo, kad netiesioginis kreipimasis į konstitucinį teismą per kitus teismus yra labai svarbi, bet nepakankama priemonė konstitucinėms žmogaus teisėms užtikrinti, todėl jis turėtų būti derinamas su galimybe asmeniui į konstitucinį teismą kreiptis tiesiogiai.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
