„Šiandien laukiame pritarimo tam įstatymui ar ne, tada spręsime klausimą, ar liekame prokuratūros sistemoje dirbti, ar išeiname“, – trečiadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) surengtus klausymus sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas.
Jis taip pat yra Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacijos, vienijančios šios srities prokurorus, vadovas.
TTK posėdyje dalyvavę esami ir buvę prokurorai taip pat išsakė daug kritikos darbo grupės rengtam ir Vyriausybės teiktam įstatymų pataisų paketui.
Pagal projektą, nuo kitų metų kai kuriuos korupcinius valstybinių institucijų vadovų, politikų ir teisėjų nusikaltimus tirtų specialieji prokurorai. Jais galėtų tapti tik Generalinės prokuratūros prokurorai. Šį statusą suteiktų ir panaikintų generalinis prokuroras. Pareigūnas turėtų duoti tam sutikimą, kad sutinka būtų specialiuoju prokuroru. Sprendžiant dėl šio statuso suteikimo, būtų atsižvelgiama į pareigūno kvalifikaciją, darbo stažą, specializaciją, patirtį vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitas esmines aplinkybes.
Specialieji prokurorai būtų labiau apsaugoti nei paprasti prokurorai – jie turėtų imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokie prokurorai taip pat gautų priemoką už darbą.
Jie tirtų nusikaltimus, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijos vadovai, taip pat asmenys, turintys teisinę neliečiamybę.
Daug sunkių nusikaltimų ištyręs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis teigė, kad jautrią korupcinę bylą tiriančiam prokurorui apsaugos reikia ne atliekant ikiteisminį tyrimą, o jam pasibaigus.
„Kada tiriu jautrią bylą, man jokių apsaugų nereikia. Mane saugo įstatymas ir mane saugo byla. Visa problema pareigūnams – kas juos saugos, kai baigsis byla teisme (...) nuo galimos politinės įtakos, kad nebūtų atleistas, kad nebūtų eilinės atestacijos metu neatestuotas ir pan.“, – teigė jis.
Prokurorai taip pat kritikavo projekto nuostatas, kad specialusis, prokuroras tirdamas bylą, būtų pavaldus tik generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui, o šį statusą būtų galima suteikti visiems Generalinės prokuratūros prokurorams. Jie siūlė, kad specialiaisiais prokurorais galėtų tapti tik Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento pareigūnai, nes būtent šiame departamente dirba labiausiai patyrę, geriausi prokurorai.
„Yra pavojus, kad bus parinktas... yra pirmūnai, yra vidutiniokai, ir jeigu aš pagerintas generalinis prokuroras, aš pasirinksiu priklausomai nuo tam tikrų interesų, koks tyrėjas turėtų tirti“, – grėsmes vardijo A.Urbelis.
Pasak G.Ivanausko, taip pat reikėtų keisti sąrašą bylų, kurias tirtų specialieji prokurorai.
„Esame linkę tam statusui pritarti, bet su tam tikrais pataisymais. Susiaurinant tų nusikalstamų veikų sąrašą ir apibrėžimą, arčiau Vyriausybės programos. Tai yra nueinant į asmenis – tai yra prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo narys, ministras, politinės partijos vadovas ir pan. Ne tokį platų apibrėžimą taikyti ir tą statusą taikyti tik Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams“, – tvirtino G.Ivanauskas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmiausia specialus statusas reikalingas bylai, o ne prokurorui. Specialus statusas reikalingas būtent Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams. Šitame skyriuje turėtų koncentruotis šitos bylos, čia pagal vidaus tvarką turėtų būti perduodamos (bylos) prokurorams, generalinis prokuroras tada spręstų, ar tokiai bylai suteikti specialų statusą, tada prokurorui suteikti specialų statusą ir įsijungtų mechanizmai dėl jo apsaugos po bylos baigimo“, – kalbėjo A.Urbelis.
Jis kritikavo ir sumanymą mokėti specialų priedą ypatingą statusą turintiems prokurorams. Pasak A.Urbelio, tai būtų papildomas pagrindas nuo tyrimo nušalinti prokurorą, sakant, kad jis finansiškai suinteresuotas ta byla.
Prokurorai taip pat užsiminė, kad pataisas reikėtų priimti ir dėl numatytų pakeitimų skaičiuojant darbo užmokestį. Anot jų, taip būtų atstatyta anksčiau nurėžta atlyginimo dalis.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas savo ruožtu tvirtino, kad specialiojo prokuroro statuso įkūrimas leistų efektyviau tirti sunkius korupcinius nusikaltimus.
„Realijos yra tokios, kad šitos bylos, kada juose figūruoja aukšti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, juose netrūksta agresijos. Reikia prokurorams atlaikyti ir tam tikrą spaudimą, imamasi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis: nušalinti nuo proceso, nepavykus nušalinti, bandoma inicijuoti tarnybinį patikrinimą, nepavykus to padaryti, – etikos pažeidimo patikrinimą, nepavykus to, bandoma inicijuoti civilinius procesus, kreipiamasi dėl žalų atlyginimo. Kontroliuodamas rimtą tyrimą, prokuroras dar gaišta laiką tiems reikalams“, – kalbėjo Ž.Radiškauskas.
„Idėja buvo suteikti tam prokurorui tam tikrą statusą, tam tikras garantijas, tam tikrą imunitetą nuo tokių reiškinių, kad jis galėtų pilnai atsiduoti prokuroriniam darbui, kad kuo greičiau, kokybiškiau atliktų darbą“, – pabrėžė jis.
Prokuratūros įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisų projektams Seimas rugsėjo viduryje yra pritaręs po pateikimo.
Tame pačiame projekte numatyta ir nauja prokurorų atlyginimų skaičiavimo tvarka. Siūloma nustatyti specialiai prokurorams taikomą pareiginės algos bazinį dydį, jį Vyriausybės teikimu kasmet nustatytų Seimas. Šis dydis negalėtų būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Taip pat numatyti pareiginės algos dydžio koeficientai, pagal kuriuos atlyginimai būtų skaičiuojami įvairias pareigas einantiems prokurorams.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs negalintis nurodyti, kiek pagal siūlomą sistemą augtų prokurorų algos, tačiau nurodė, kad jų atlyginimai sudarytų 90 – 95 proc. teisėjų darbo užmokesčio.
Vyriausybės duomenimis, prokurorų algoms kelti papildomai reikėtų apie 5,5 mln. eurų. Generalinė prokuratūra žada jų rasti iš vidinių rezervų.
Seimui pateiktomis Prokuratūros įstatymo pataisomis taip pat norima konkrečiai nustatyti, kada prokurorai gali būti atleidžiami iš tarnybos. Darbo jie netektų už pravaikštas, už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų toksinių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja.
Prokuroras būtų atleistas, jeigu supainiotų interesus, jeigu du kartus neatvyktų į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties, jeigu padarytų kitų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, pažemintų prokuroro vardą ir pan.
Be to, projekte sudarytos galimybės prokurorams smarkiai pasiilginti atostogas. Dabar jie maksimaliai gali atostogauti iki 42 kalendorinių dienų, o pagal pataisą būtų iki 40 darbo dienų.
Taip pat numatyta galimybė prokurorams išeiti kūrybinių atostogų.
