„Projektu siekiama numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje ir sukurti prielaidas pilietiniam pasipriešinimui tapti veiksmingu Lietuvos gynybinės galios elementu“, – ketvirtadienį sakė strategijos projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot jo, iki 2035 metų suplanuota strategija siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“.
Už projektą po pateikimo balsavo 115 Seimo narių, trys susilaikė, toliau jį svarstys Seimo komitetai. Strategiją parengė Krašto apsaugos ministerija, ji tvirtinama Seimo nutarimu.
Projekte išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, pilietinis ugdymas būtų įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą.
Strategijoje įvardijamas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 procentų, remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 procentų 2035 metais.
Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis augų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai augtų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.
Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 procentų (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. atėjus 2035 metams.
