„Tai yra papildomos socialinės garantijos žmonėms šalia laikinos apsaugos mechanizmo, kuris įsijungs Vyriausybei priėmus nutarimą, galės būti mokamos bazinės minimalios socialinės išmokos, kai šis statusas įsigalios“, – pristatydama projektus sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Balsuojant dėl projektų po pateikimo vienbalsiai „už“ buvo 114 Seimo narių, toliau juos svarstys Seimo komitetai.
Ministerija nurodo, kad nuo karo bėgantiems ukrainiečiams bus suteikta laikinoji apsauga vieniems metams, prireikus ji galės būti pratęsta metams, ir laikinąją apsaugą turintys žmonės galės gauti socialinę paramą.
Jie galėtų pretenduoti į visas išmokas vaikams, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, šalpos pensijas. Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turėtų teisę gauti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.
Ministrė teigė, kad šiuo metu neįmanoma paskaičiuoti lėšų poreikio teikiamiems projektams, kol kas pinigai būtų skiriami iš Vyriausybės rezervo ir su Finansų ministerija tai suderinta.
„Dėl pinigų – bandėm skaičiuot įvairiai, išvedinėt tikimybių teorijas, kokia gali būt sudėtis atvykstančių šeimynų, bet tikrai labai sudėtinga tai padaryt, numatyt, ar bus specialių poreikių, ar bus nėščių moterų, kiek bus vaikų šeimoje, todėl to lėšų poreikio ir nenurodėm. Sutarėm su Finansų ministerija, dabar lėšos bus skiriamos iš rezervo ir tikimės, kad ir ES paramos mechanizmai įsijungs, kurie padės tą naštą dalintis solidariai“, – teigė ministrė.
Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jau per 2 mln. žmonių iš šalies pabėgo į kaimynines valstybes. Dalis jų atvyksta ir į Lietuvą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, į Lietuvą jau yra atvykę apie 5 tūkst. ukrainiečių.
Ministrė M.Navickienė teigia, kad sulaukta beveik 7 tūkst. darbo pasiūlymų įdarbinti nuo karo bėgančius žmones, tad tikėtina, kad dalis ukrainiečių integruosis į šalies darbo rinką.
