Pasak projekto, po Krymo aneksijos Rusijos pilietybę priimti atsisakę pusiasalio gyventojai yra diskriminuojami ir patiria didelių sunkumų visose politinio, visuomeninio ir ekonominio gyvenimo srityse, negali gauti švietimo, medicinos, socialinių ir kitų paslaugų, o totorių ir ukrainiečių kalbų vartojimas ribojamas mokyklose ir žiniasklaidoje.
Projekte griežtai smerkiami Rusijos ir „de facto Krymo valdžios“ veiksmai, siekiant uždrausti Krymo totorių Medžliso, neoficialaus parlamento, veiklą. Kovą Simferopolio teisme prasidėjo teismo procesas, kuriuo didžiausią vietos totorių organizaciją siekiama uždrausti kaltinant ekstremizmu.
Dokumentu tarptautinė bendruomenė taip pat kviečiama toliau vienyti pastangas „tęsiant aktyvią Krymo aneksijos nepripažinimo politiką ir užtikrinant Ukrainos teritorijos vientisumą“.
Rezoliucijos projektą pirmadienį įregistravo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, Seime vykstant Pasaulio Krymo totorių kongreso vykdomojo komiteto posėdžiui ir konferencijai apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijos aneksuotame Kryme.
Šių metų vasarį pranešta apie Rusijos teisėsaugos institucijų ketinimus uždrausti Krymo totorių Medžliso veiklą. Krymo vyriausioji prokurorė Natalija Poklonskaja Aukščiausiajam Teismui įteikė ieškinį, kad Medžlisas būtų pripažintas Krymo totorių ekstremistine organizacija ir jo veikla uždrausta.
Krymo aneksijos pasaulis nepripažino, Ukraina laiko šį pusiasalį savo teritorija, kurią yra aneksavusi Rusija. Dėl šios aneksijos Europos Sąjunga Maskvai paskelbė sankcijas.
Totoriai, kurie sudaro daugiau kaip 12 proc. Krymo gyventojų, yra tarp didžiausių Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos kritikų.
