„Reiktų parengti dokumentą ir kreiptis į Nobelio taikos komitetą, jog A.Beliackis būtų pristatytas kaip kandidatas dėl žmogaus teisių gynimo į Nobelio premijos nominaciją“, – siūlė jis.
Savo ruožtu „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis bandė būti dar originalesnis ir pasiūlė Lietuvos teisingumo bei užsienio reikalų ministrams pasisiūlyti Aliaksandro Lukašenkos režimui „atsėdėti“ kalėjime už Lietuvos išduotąjį A.Beliackį.
„Ar negalėtumėte jūs kartu kreiptis į Baltarusijos respublikos prezidentą poną Lukašenką prašant paleisti A.Beliackį iš kalėjimo ir vietoj jo atsisėdant patiems į tą pačią kamerą. Pasaulyje egzistuoja toks įkaitų išlaisvinimo būdas“, – teigė jis.
Antradienį atsakymus į Seimo narių klausimus dėl A.Beliackio teikusius ministrus Remigijų Šimašių ir Audronių Ažubalį toks opozicijos atstovo siūlymas supykdė.
„Jūsų siūlymas iš tikrųjų poetiškai skambus“, – įvertino V.Mazuronio originalumą R.Šimašius.
Padeda kuo gali
Ministrai antradienį tikino, kad Lietuva visomis išgalėmis stengiasi padėti A.Beliackiui ir jo šeimai bei žmogaus teisių organizacijai „Vesna“, tačiau pagalbos būdų ministrai neatskleidė.
„Yra imtasi tam tikrų žingsnių, kurių negaliu detalizuoti“, – sakė teisingumo ministras.
A.Ažubalis teigė, kad Lietuva šiuo metu padeda ir A.Beliackiui, ir jo šeimai, ir organizacijai „Vesna“.
Susimovimo nėra. Yra klaida, – sakė R.Šimašius.
Be to, jis pridūrė, kad Lietuvoje visi pagrindiniai A.Beliackio persekiotojai bus skelbiami nepageidaujamais.
Taip pat Lietuvos iniciatyva siūloma „Vesnos“ persekiotojus skelbti nepageidaujamais visoje Šengeno zonoje.
Kalta Baltarusija
R.Šimašius dar kartą stengėsi pabrėžti, kad Lietuva pasimokė iš šio nemalonaus įvykio, sukūrė naujas bendradarbiavimo tarp institucijų taisykles, tačiau iki šiol nemano ir labai „susimovusi“ išduodama prašytus duomenis apie A.Beliackį.
„Susimovimo nėra. Yra klaida, kai pasinaudojama spraga, bet ne susimovimas“, – teigė R.Šimašius.
Jis pažymėjo, kad A.Beliackio atvejis ministerijoje nebuvo įvertintas kaip išskirtinis ir dėl tokių prašymų gausos bei 18 metų galiojusios tradicijos pernelyg nesigilinama į gaunamus prašymus.
„Per metus ministerija tenkina apie 5 tūkstančius teisinės pagalbos prašymų, ir dešimtadalis jų – iš Baltarusijos", – sakė R.Šimašius.
Jis tikino, kad Lietuva nėra kalta atsidūrusi tokioje situacijoje, nes duomenis neteisėtais tikslais naudoja ne Lietuva, o Baltarusija. Anot jo, dabar svarbiausia, kad Lietuva iš šios istorijos tinkamai pasimokė.
„18 metų gyvenome ant tiksinčios bombos ir visu savo nepalankumu ši spraga atsiliepė mums būtent dabar. Galima svarstyti, ar tai nebuvo sąmoningai surežisuota“, – svarstė ministras.
Savo ruožtu A.Ažubalis girdamas Lietuvos paramą demokratijos siekiantiems kaimynams pridūrė, kad tokių provokacijų gali būti ir ateityje.
„Vis labiau braškant autoritariniam Lukašenkos režimui, panašios nedemokratinės valdžios provokacijos gali kartotis. Lietuvos padėtis šiuo atžvilgiu yra ypatinga. Būtent Lietuva saugo išorinę ES sieną su Baltarusija, būtent ji dabar pripažįstama pasaulinės paramos Baltarusijos demokratizacijai epicentru. Todėl natūralu, kad būtent Lietuvos valdžia ir institucijos yra pagrindinis galimų ateities diversijų taikinys“, – sakė ministras.
Rugpjūčio pradžioje žmogaus teisių aktyvistas A.Beliackis buvo suimtas Minske ir apkaltintas mokesčių slėpimu. Jam gresia 7 metai kalėjimo. Įtarimus dėl finansinių nusikaltimų A.Beliackiui Baltarusijos teisėsauga pagrindė iš Lietuvos gauta medžiaga.
