Pagal šį laiką gyvensime septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Pernai balandį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasiūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžių rodyklių, o likti gyventi vasaros laiku. Teigta, kad „keičiant vasaros laiką į žiemos laiką, pailgėja tamsusis paros metas, o dėl to, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius“, o realių skaičiavimų ar tyrimų, įrodančių, kad keičiant laiką yra gaunama ekonominė nauda, nėra.
Tačiau Vyriausybė į šią rekomendaciją neatsižvelgė, nes įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva dėl sezoninio laiko. Pagal ją, laikrodžius pavasarį ir rudenį sukiosime mažiausiai iki 2016-ųjų.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.
Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
