„Numatoma, kad ši įstaiga pradės savo veiklą kažkur šių metų gegužės pradžioje. Šis centras numatytas ne tik kaip pagalbos centras tokiam vaikui ir jo šeimai, bet kaip ir resursų metodinis centras, kur dirbs kvalifikuoti specialistai: jie teiks metodinę pagalbą specialistų komandoms, kurios dirbs regionuose ir kurios teiks pagalbą tokiems vaikams ir jų šeimoms regionuose“, – pirmadienį žurnalistams sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė.
Anot projektą įgyvendinančių globos namų „Užuovėja“ vadovės Gytės Bėkštienės, centre, kuris įsikurs Vilniuje, dirbs šeši specialistai – baigiami ir dar 25 specialistų, kurie dirbs regionuose, mokymai. Tokias mobilias specialistų komandas dešimtyje šalies regionų sudarys psichologas, vaiko teisių apsagos tarnybos, policijos atstovai, socialinis darbuotojas. Jie teiks pagalbą vaikams, kurie patyrė ar įtariami patyrę seksualinę prievartą vaiko gyvenamojoje vietoje.
Steigiamo centro tikslas – pasiekti, jog vaiko apklausa būtų vykdoma tik vieną kartą: ją vykdys psichologas, o stebėti galės ikiteisminio tyrimo pareigūnai, apžiūrėti vaiką centre galės ir medikai. Apklausa bus įrašoma – įrašas galės būti panaudotas teisme. Pakartotinė vaiko apklausa nuotoliniu būdu, pareikalavus teisėjui, galės būti vykdoma ir proceso metu. Centre vaikai galės būti ir laikinai apgyvendinami – vaikui pagalba bus teikiama ir vėliau, už centro ribų.
D.Urbonaitienė nurodo, jog jau beveik du dešimtmečius Islandijoje veikiančio tokio centro patirtis parodė, kad vykdant daugiau nei vieną apklausą, ne tik traumuojamas vaikas, bet ir kinta jo parodymai – tai priklauso ir nuo specialistų profesionalumo, t.y. sugebėjimo užduoti neutralius, o ne vaiko pasakojimą veikiančius primygtinius klausimus.
„Jei vaikas atėjo į mokyklą ar į darželį ir jo pedagogas įtaria, kad vaikas galimai nukentėjo, tuomet jis turi pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai, tuomet susisiekiama su policijos pareigūnais, tyrėjais – tas procesas koordinuojamas specialistų, kurie atsako už šią sritį. Pati apklausa, tas pirminis tyrimas dėl galbūt įvykdytos seksualinės prievartos, numatytas šiame centre: centras turės visą reikiamą įrangą“, – sakė D.Urbonaitienė.
Jos teigimu, jei nustatoma ar įtariama, kad vaikas nukentėjo šeimoje, ir tėvai nesutinka, jog vaikas būtų apklaustas, gali būti keliamas klausimas dėl to, ar tėvai tinkamai atstovauja vaiko interesams.
Anot ministerijos atstovės, seksualinį smurtą Lietuvoje patiria tiek mergaitės, tiek berniukai, taip pat ir mažamečiai. G.Bėkštienė patikino, kad regionuose tokie atvejai užfiksuojami daugiau socialinės rizikos šeimose, tačiau didmiesčiuose, ypač kai galimas smurtautojas yra šeimos narys, tai vyksta šeimose, apie kurias socialiniai darbuotojai duomenų neturi.
D.Urbonaitienė tvirtino, jog nėra vieno recepto, kaip atpažinti seksualinį smurtą, tačiau specialistai pajėgūs jį atpažinti pagal skirtingus vaikų elgesio požymius įvairiose amžiaus grupėse.
„Jei mažas vaikas tai aiškina savais žodžiais, didesniam vaikui galbūt pasireiškia seksualizuotas elgesys, paaugliai – jie jau galbūt konkrečiai gali įvardyti, kas įvyko. Viskas priklauso nuo vaiko amžiaus tarpsnio ir specialistai, be abejonės, turi žinoti, kaip tai atpažinti“, – sakė ji.
Šiuo metu Lietuvoje pagalbą vaikams teikia 6 nevyriausybinės organizacijos, jos veikia didmiesčiuose. Iki šiol kasmet pagalba buvo suteikiama apie 600 vaikų, kurie tapo fizinio ir seksualinio smurto aukoms.
G.Bėkštienės teigimu, Islandijos pavyzdys įrodo, jog per kelerius metus įmanoma visiškai išgydyti patyrusius seksualinį smurtą vaikus. Trumpiausias terapijos laikas, taikytas, specialistų nuomone, pasveikusiems vaikams Islandijoje buvo penkeri metai, Lietuvoje kai kurie vaikai gydomi ir dešimtmetį.
„Islandai teigia, kad kuo jaunesnis vaikas, tuo labiau jam pasimiršta visi tie dalykai. Bet viskas priklauso nuo to, kaip vykdomas tas sveikimas, terapija: būna taip, kad tie dalykai visiškai pasimiršta, išsitrina iš galvos“, – tikino ji.
Pernai dėl seksualinės prievartos prieš vaikus Lietuvoje pradėti 97 ikiteisminiai tyrimai – kiek tyrimų pasiekia teismą ir kiek priimta nuosprendžių teismuose, ministerijos atstovai teigia neturintys duomenų. Tiek D.Urbonaitienė, tiek G.Bėkštienė patvirtino, kad sprendžiant iš kitų šalių patirties, realūs seksualinio smurto atvejai gali būti „keliskart didesni“, nei oficialiai pradedama ikiteisminių tyrimų.
