„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 02 19

Selemonas Paltanavičius: Anksti darbuotis pradedantys bebrai vertinami įvairiai

Po pirmųjų saulėtų ir šiltų dienų mes galime dar labiau tikėti pavasariu. Dabar jau niekas nepaneigs žinios, kad pavasaris bus, ir, ko gero – labai greitai. Tiesa, kai ką gali išgąsdinti sniegas, šlapdriba ir žiemiškas siautulys.
Bebrai po žiemos medžius graužia labai aktyviai
Bebrai po žiemos medžius graužia labai aktyviai / Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Tačiau tai – tik paprasti išeinančios žiemos silpnumai. Jie bus trumpalaikiai, nes kitaip negalima: jau grįžta paukščiai, daug kur spūra lazdynų žirginiai, praplyšo žalčialunkių pumpurai, saulėtą popietę skruzdėlyno viršuje ims krutėti rudosios miško skruzdėlės.

Ne mažiau dėsningas įvykis – iš žiemos įmygio pabudę barsukai. Dabar jų ilganagius pėdsakus galima rasti paskutiniame sniege. Gali būti, kad labai greitai iš žiemos miego pabus pirmą kartą Lietuvos miškuose miegojusi rudoji meška. Kur jos guolis? To nežinome, ir jus neskatiname jo ieškoti. Tačiau Ukmergės ir Širvintų rajonų miškuose meška užsibuvo iki vėlaus rudenio, tad tikėtina, kad ji čia ramiai miegojo. Ar tikrai taip buvo, patvirtins medžiotojų miškuose statomos filmavimo kameros, kurios fiksuoja daugelio retųjų mūsų žvėrių stebėjimus.

Ko gero, daug kas nelaukė labai anksti sukrutusių bebrų. Šįmet jie daug kur buvo aktyvūs visą žiemą, tačiau dabar, upeliams išlaužus ledus, bebrai pradėjo darbuotis. Savaitgalį šviežias jų graužimo žymes radau prie daugelio Varėnos, Alytaus, Trakų rajonų miškų upeliukų. Vanduo nepakilęs, potvynio galima ir nesulaukti, todėl bebrai pradeda „kirsti“ medžius ir šia medžiaga tvirtina savo užtvankas. Bebravietės tvenkinyje turi būti daug vandens, kad jis apsemtų ir nuo pavojų saugotų trobelę.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Kirsta dabar, nes beržai guli ant ledo
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Kirsta dabar, nes beržai guli ant ledo

Keliautojui, poilsiautojui tokia bebrų veikla labai įdomi – darbštūs žvėreliai dažnai netgi rodomi pavyzdžiu žmonėms. Tačiau ankstyvą bebrų sujudimą taip smagiai vertina anaiptol ne visi. Štai miškų savininkai susirūpinę seka, kaip vanduo užlieja vis naujus jų miško plotus – gali būti, kad stovinčiame vandenyje daugelis medžių žus. Ūkininkai žino, kur jų žemėse bebrai gyvena melioracijos grioviuose, tvenkia sausinimo sistemas ir tvindo žiemkenčių laukus.

Ką daro miško, žemės savininkai ir, žinoma, medžiotojai? Medžiotojai dar ilgiau kaip mėnesį gali medžioti bebrus, reguliuoti jų gausą. Pirmiausiai jie turėtų reaguoti į ūkininkų pranešimus, ardyti bebrų užtvankas ir gausą reguliuoti melioracijos grioviuose. Jei užtvanka pastatyta tvirta, tam prireiks ir ūkininko technikos paramos.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Kai kam - menas, kitiems - galvos skausmas
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Kai kam - menas, kitiems - galvos skausmas

Pavasarį sumedėjusius augalus bebrai aktyviai graužia iki pirmosios žalumos pasirodymo. Pirmosios viksvos, purienos, krantuose besiskleidžiančios vingiorykštės jiems patinka labiau už penketą mėnesių maistui naudotą medžių ir krūmų žievę.

Taigi, bebrai dirbti sukruto anksti, jiems reikia suspėti sulaikyti negausius šios žiemos tirpsmo vandenis, tačiau aktyvusis jų graužimo sezonas nebus labai ilgas. Vėl medžius „kirsti“ bebrai pradės tik nuo rudens vidurio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs