Paukščių televizoriaus esmė paprasta: tai lesykla už lango, ant palangės ar kitoje gerai matomoje vietoje. Kokia turi būti lesykla? Jai standartų ir išskirtinių reikalavimų nėra. Kai kas lesyklą vaizduojasi ir gamina „klasikinę“, namelio formos. Dabar daug kas perkasi lesyklas, pagamintas užsienyje. Nemažai jų – automatinės; užpildžius lesalu, paukščiai ir mes ilgiau galime būti ramūs. Taigi, visai nesvarbu, kokia yra lesykla, svarbu, kad joje nepritrūktų lesalo.
Joks paukštis, besilankantis lesykloje, neatsisakys saulėgrąžų. Tiesa, paukščiams netinka didelės, baltais kraštais saulėgrąžų sėklos – jų lukštas kietas, sunkiai įveikiamas. Geriausios – smulkios juodos sėklelės, kurias paukščiai aižo labai sėkmingai. Lesalui tinka įvairių žolių sėklų mišinys, kanapės, smulkios kruopos ar batono trupiniai. Visa tai galima sumaišyti su grynais, be druskos ir prieskonių riebalais – šaltyje iš tokio mišinio suformuoti rutuliukai sustingsta, paukščiai mėgsta juos laupyti ar kapsėti snapeliais. Kai kurios rūšys mėgsta ir pakabintą nesūdytą riebią taukinę. Paukščiams nereikėtų duoti nesmulkintų grūdų (išskyrus avižas), grikių, žirnių, ryžių, taip pat maisto atliekų, nes jose būna daug druskos, cukraus, prieskonių.
Kol kas paukščiai gamtoje turi pakankamai lesalo. Tačiau lesyklas jie jau lanko, o pilti į jas dabar derėtų tik saujelę lesalo – kad sparnuočiai suprastų ir žinotų, kur galės skristi ištikus tikrai bėdai. Antra vertus, lesyklos sutelkti paukščiai apsistoja prie sodybų, namų, nakvoja čia iškeltuose inkiluose. Dabar metas juos išvalyti, pašalinti senus lizdus, kuriuose žiemoja parazitai. Nakvynei inkile paukščiai apsistoja tik tada, kai jis būna visai tuščias, švarus, be senojo lizdo liekanų.
Dabar sugrįžkime prie paukščių televizoriaus. Kas gali ilgėliau stebėti už lango šmirinėjančius ir lesyklą lankančius paukščius, ilgainiui ne tik sužino jų rūšis, bet ir pradeda juos atpažinti „asmeniškai“. Iš tikro, paukščių kaip ir mūsų įvairovėje gausu savitų požymių, tuo labiau – individualios elgsenos, būdo ar temperamento.
Prie miško, parko, didesnio sodo ar tinkamai apželdintos sodybos lesyklą lanko iki 20 paukščių rūšių. Iš jų yra 5-6 zylių rūšys, bukučiai, lipučiai, 2-3 rūšių geniai, žaliukės, alksninukai, svilikai, geltonosios startos, juodgalvės sniegenos, kėkštai, neretai – pilkosios varnos, kuosos ar šarkos, pietiniai purpleliai. Dažni lesyklų lankytojai – žiemoti likę juodieji ir smilginiai strazdai, liepsnelės, riešutinės, kikiliai. Šiuos svečius pažinti bus visai nesudėtinga.
Taigi, televizorius jau veikia. Jeigu jums kas nors pasakys, kad paukščių lesinti nereikia, paprašykite juos išvardinti bent penkis gerus darbus, kuriuos jie paukščiams padarė šiemet. Jei jie neturi atsakymo, o kalba tik dėl tuščio kalbėjimo, pasiūlykite patiems įsirengti paukščių televizorių ir prie jo praleisti gerą pusdienį. Gal nors tada jie ką nors supras?
