Atsakyti ir sunku, ir paprasta: gamta visai negalvoja apie mus. Viskas joje skirta jos pačios vaikams. Tačiau ir jie ne visada pasinaudoja gamtos siūlomom galimybėmis. Štai rodės, kad rugpjūčio orai palankūs, gamtoje gausu maisto, tačiau daugelis vasaros paukščių išskrido netgi anksčiau, nei šaltą ir palyginti nepatogią jiems pernykštę vasarą.
Gamtoje vasarą nesulaukėme pavasarį svajoto uogų, iki pat rugsėjo – grybų derliaus. Gamtai viso to pakaks, o mes turėsime naudotis savo sodų ir daržų gėrybėmis. Jų – iki valios, kur kas svarbiau viską surinkti, išsaugoti. Šiemet kaip niekada galima gyventi be atvežtinių obuolių, kriaušių, slyvų. Ir be svetimų daržovių.
Rugpjūčio gale mūsų auginami vaismedžiai, vaiskrūmiai ir dekoratyvieji augalai (ypač sumedėję, medžiai ir krūmai) įgavo lyg antrąjį kvėpavimą: nemažai jų pražydo dar kartą. Toks reiškinys vasaros gale ar pirmojoje rudens pusėje nėra retas, tačiau šiemet jis tapo jau visai įprastu. Antrukart pražydusios rožės, sidabrakrūmiai ar veigelės lyg ir nestebina. Tačiau visus sujaudina aptikti obelų, kriaušių žiedai. Jų ant šakelių būna nedaug, tik kai kur, tačiau šie žiedai atrodo tokie patys, kaip pavasarį, net kvepia. Tiesa, bitės ir kamanės neskuba jų lankyti – matyt, ir joms tai nėra įprasta. Be šių medžių šiemet gana gausiai žydi slyvos, šermukšniai, kaštonai, jazminai, kai kur randamos žydinčios forsitijos. Ką sako, ką lemia šie žiedai?
Tai – medžio ar krūmo energijos protrūkis palankiu oru. Iš esmės, toks žydėjimas medį galėtų silpninti, bet kadangi žiedų būna negausiai, vargu ar tai turi kiek didesnį neigiamą poveikį. Kas kita – dažnas klausimas: ar iš jų bus vaisių? Ne, jų nesulauksime. Tai – neplanuotas ir nelaiku prasidėjęs žydėjimas, ir vaisių neturėtų būti užmegzta. Na, o jeigu taip nutiktų, gamta greitai užbaigs šią „vegetaciją“, nes prasidės šalnos, medžiai ims ruoštis poilsiui.
Tokio antrinio žydėjimo atvejų dar bus, todėl nepamirškite savo sode pasižvalgyti po medžių lapiją. Gal ir jums pavyks surasti žydinčias obelis, kriaušes ir slyvas?