Tai klausimai, nuskriejantys toli į erdvę, iš kurios vargu ar verta laukti atsakymo. Taip, žiema dar bus, matyt – ir ne vieną kartą, o kiek žiemiškas gali būti metas iki pavasario, Pusiaužiemio dieną pasakys barsukas. Jis jau toks – visa žinantis, todėl netikėti juo negali. Sausio 25-ją barsukas tampa centrine žmonių pasaulio figūra. Tiesa, taip yra pas mus. Rusijoje senovėje taip žiemos būtį pranašaudavo meška, Šiaurės Amerikoje iki šiol tą daro švilpikas Filas. Visi šie žvėrys turi vieną išskirtinį bruožą: miega žiemos miegu. Tačiau daugelis tautų tokio ar kitokio „savo“ pranašo neturi....
Taigi, Pusiaužiemis, sausio 25-ji. Barsukas savo miške, savo olos gilumoje pabunda, pasirąžo ir lenda paviršiun apsižvalgyti. Jis tikrai niekur nekeliaus, neieškos maisto; sustos prie urvo ir stebės aplinką. Jeigu diena saulėta ir jis išvys savo šešėlį, grįš į guolį ir gulsis ant kito šono, nei buvo miegojęs iki šiol – žiema bus dar ilga. Jei saulės neregėti ir greta nėra šešėlio, barsukas gulasi ant to paties šono – kam vargintis, žiemai liko visai nedaug laiko. Matyt, barsukas šiemet žiemai pranašaus neilgą gyvenimą.
Šiame barsuko pranašavime galime rasti to, ko mums reikia. Ko reikia kiekvienam. Keista, kad atsiranda kritikų, kaltinančių barsuką ir netgi naujai kuriančių jo „pranašavimų“ teorijas. Atseit – kažkas kažkur rašė kronikose ir dokumentuose...
Bet tai buvo ne aukštuomenės, o kaimo žmonių reikalas, apie kurių būtį niekas niekur nerašė. Tiesiog, jie nebuvo pastebimi. Jei netikite tuo, suraskite smulkų, detalų aprašymą, koks buvo kasdienis paprasto kaimo žmogaus valgis, kokie jo patiekalų receptai. Arba – kokios rūbų mados vyravo kaime... Kiekvienam kaime jos buvo „savos“ ir nepakartojamos, kito su laiku ir kaimo siuvėjo pasikeitimu. Jos kito kaip ir tikėjimas ar netikėjimas barsuku. Beje, jeigu šią Pusiaužiemio dieną kas nors ieškos Paties Svarbiausio Barsuko, pranašaujančio žiemos baigtį visai Lietuvai. Tokio tikrai neras. Jis kalba tik savo giriai, savo apylinkėms.
Jeigu netikite barsuku ar žinote, kad net akies krašteliu nepamatysite, ką jis veiks Pusiaužiemio dieną, pasižvalgykite patys ir pagal barsuko „mokslą“ atsakykite: kiek laiko liko žiemai.
Dabar, stojus atlydžiui, turėtų nutirpti puraus sniego sluoksnelis. Ežerams, tvenkiniams toks pokytis lems jau kitą savaitę storėti pradėsiantį ledą: pakaks tik keleto laipsnių šalčio ir jis kasnakt augins naują sluoksnį.
Diena tapo ilgesnė visa valanda ir dar ketvirčiu, to jau negali nematyti. Tą mato visi, net žmonės, o girioje jau gieda didžiosios, mėlynosios ir pilkosios zylės, linksmai kliuksi bukučiai, sausom medžių viršūnėm tarškinti pradėjo geniai. Įtartinai anksti aktyvūs tapo krankliai. Lieka trejetas savaičių iki lapių rujos, po to – vilkų. Gamtoje visi laiką ir reiškinius mato savaip, taigi – kiekvienas turi „savo barsuką“.
