Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 01

Selemonas Paltanavičius: Niekam nereikalingas gerumas...

Gegužės pradžia atneša šilumą, o po ilgokai trukusios vėsos ir drėgmės pagaliau plyksteli žaluma. Miškai tampa vis prasčiau praregimi, nes susiveria ievų, laukinių serbentų, šermukšnių sprogstančių lapų visuma.
Briedžiukas laukia mamos.
Briedžiukas laukia mamos. / Salemono Paltanavičiaus nuotr.

Šis metas labai svarbus vėliausiai sugrįžtantiems paukščiams ir visiems, kas šiuo metu peri ar veda jauniklius. Šiomis dienomis giriose gimsta briedžiukai – ilgakojai, didžiaakiai ir ryškiai žalu kailiuku.

Briedės atveda 1-2 (kai kada net 3) jauniklius, pirmąsias dienas jie nors ir gana žvalūs, praleidžia glūdėdami guoliuose tarp miško augalų. Motina briedė visada yra kažkur greta, maitinasi ir budriai seka, kad jos vaikų niekas neliestų. Žinoma, girioje vargu, ar kas nors suabejos briedės jėga.

Tačiau į mišką ateina žmonės. Mes kalbame, prašome: dabar yra girios ir gamtos ramybės metas, pamirškite miško darbus, lankydamiesi girioje eikite tik takais, nedarykite nepatogumų gyvūnams. Jų pavasaris labai trumpas, jiems brangi kiekviena diena. Tuo labiau, mes neturime teisės ieškoti lizdų, imti kiaušinių ir surastų jauniklių. Visi jie turi tėvus, kurie savo atžalomis pasirūpins. Gamtoje našlaičiai yra be galo reti, todėl radus žvėrių ar paukščių jauniklius gali būti tik vienas mūsų sprendimas – kuo skubiau pasišalinti. Apie tai kalbame kasmet, kiekvieną pavasarį, prašome neliesti girios vaikų. Deja...

Gegužės pirmąją Klaipėdos pakraštyje iš gamtos buvo išplėšti 2 mieli briedžiukai. Matyt, briedės pagimdyti prieš 2-3 dienas, jie kartu su ja atkeliavo ten, kur dieną takais juda begalė žmonių. Kažkam kilo neleistinai „protinga“ mintis – paimti briedžiukus, išplėšti iš gamtos ir... Žinoma, iš žmonių juos paėmė Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai, tačiau... Ir jiems kyla klausimas: o ką daryti toliau? Jie naktį išveš jauniklius atgal į girią, paliks ir saugos būdami netoliese – gal mama briedė sugrįš pas juos, gal nusives ten, kur saugu, kur nėra žmonių. Tačiau jeigu nenusives? Kas atsakys už baisią žalą gamtai?

Nelaisvėje briedžiukus galima užauginti, tačiau jie niekada netaps tikrais laukiniais žvėrimis. Iš esmės jie yra pasmerkti.

Nelaisvėje briedžiukus galima užauginti, tačiau jie niekada netaps tikrais laukiniais žvėrimis. Iš esmės jie yra pasmerkti. Ir ne tik jie, bet ir visi žmonių paimti stirniukai, elniukai. Ar tą darydami mes parodome savo gerumą? Jokiu būdu!

Neturime teisės (tą draudžia ir įstatymai) imti ir nešti į namus jauniklius. Vienintelė galima išimtis – sužeistas ar sergantis, tėvų paliktas žvėriukas.

Tačiau, kaip jau minėjome, tokių gamtoje labai reta. Negalime būti protingesni už gamtą, mes niekada netapsime tėvais ar deramais globėjais tiems, kas nesupranta žmonių ir niekada negyvens taip, kaip jie. Todėl mūsų sprendimai iš gamtos išplėšti jauniklius yra tikrai ne jautrumo, o žiaurumo atvejai. Suvaldykime save, neleiskime sau to daryti!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos