2020 01 25

Selemonas Paltanavičius: Prisimink – sausio 25-oji. Pusiaužiemis

Sakytum: ar reikia priminti, kad šiandien – Pusiaužiemis? Juk visi tą žino ir laukia barsuko žinios, nes labai rūpi antroji likusi žiemos pusė. Taigi, šiandien barsukas turėtų atlikti garbingą savo misiją – išlindęs iš urvo apsižvalgyti ir pagal tai, šviečia saulė ar ne, nuspręsti žiemos lemtį.
Karetaitė Pusiaužiemį sutinka giedodama pavasariškai
Karetaitė Pusiaužiemį sutinka giedodama pavasariškai / S.Paltanavičiaus nuotr.

Saulėtą dieną pamatęs savo šešėlį, jis turėtų grįžti į urvą ir gultis ant kito šono, nes iki tol miegojo ant vieno šonelio. Neišvydęs saulės ar savo šešėlio, barsukas gulasi ant to paties šono – žiemos nedaug belikę, nėra ko vargintis...

Taip visada žinodavome barsuko pranešimus net jo paties nematydami. Tačiau tada būdavo šaltos „tikros“ žiemos, ant sniego barsuko šešėlis atrodydavo tamsiai mėlynas...

Ką barsukui sakyti šiemet? Ką parodyti žmonėms, kad jie žinotų nemalonią tiesą: žiemos nebus!

Ką barsukui sakyti šiemet? Ką parodyti žmonėms, kad jie žinotų nemalonią tiesą: žiemos nebus! Ir šis Pusiaužiemis nedalija žiemos perpus, nes ir dalinti nėra ko. Vadinasi, mes ir barsukas nežinome, ar matėme, išgyvenom vieną žiemos pusę. Vadinasi...

Rytų Lietuvoje priešpiečiu dar buvo apniukę, tačiau vis retėjantys debesys žadėjo giedrą. Tą vakar buvo galima įžvelgti vakaro debesyse, nors sinoptikai tvirtino: bus apsiniaukę. Taigi, pliūptelėjo saulė – prašvito. Čia ir prasidėjo: zylės tilindžiavo iš visų pusių, linksmai kliuksėjo aukštyn ir žemyn ąžuolo kamienu lakstydamas bukutis. Dieną geniai šakomis negroja, jie darbuojasi savo „kalvėse“.

S.Paltanavičiaus nuotr./Ilgasnapė vištelė nelaukia žiemos
Ilgasnapė vištelė nelaukia žiemos / S.Paltanavičiaus nuotr.

Tačiau štai girdžiu – susipešė, sučerškė. Vadinasi, viskas jų pasaulyje gerai, jie saugo savo teritorijas. Vilniaus pakrašty prie Neries prieš saulutę sukruto ir pragydo karetaitė, kažkur suokė liepsnelė, ore nežiemiškai karksėjo kovai. Juodagalvės sniegenos pipsėjo, skelbdamos apie gerą savo nuotaiką – kaip dar kitaip galima įvardinti būseną, kai pumpurai išsprogę, juos gliaudai lyg salotas. O užsikasti gali aitriomis, bet labai kaloringomis uosių sėklomis. Prie upės pasklido didžiųjų ančių poros, patinėliai pavasariškai švilpsi ir saugo savo išrinktąsias. Negi čia Pusiaužiemis?

S.Paltanavičiaus nuotr./Gulbių giesmininkių šeimynos dar kartu, nepabirusios
Gulbių giesmininkių šeimynos dar kartu, nepabirusios / S.Paltanavičiaus nuotr.

Kas? Koks dar Pusiaužiemis – paprastam pabaly, šlapynėje, kur štai pradėjo kilti rožiniai šaukščių ūgliai, sliekauja ilgasnapė vištelė. Žiemą ji turėtų būti toli, nes tikrą žiemą net dumblas sušąla ir į jį neįkiši snapo. Tačiau ši žiema kitokia, ir Pusiaužiemį ji sutinka čia, Vilniuje, prie Neries.

VIDEO: Ilgasnapė vištelė Pusiaužiemio dieną

Sunku tau, barsuk, gyventi nežinant, kas bus su mūsų planeta. Ne lengviau ir mums, nes štai Pusiaužiemis, o mes neturime ko pasakyti apie žiemą. Tačiau mes turėtume ilgam prisiminti Pusiaužiemį, kurios alsavo pavasariu. Kas žino, koks jis bus kitąmet?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos
Reklama
6 Juodkalnijos perlai – kurį kurortą rinksitės jūs?
Reklama
Geras regėjimas be akinių ir kontaktinių lęšių – tik 699 Eur abiems akims, operaciją atliekant Vilniaus klinikoje „Naujas regėjimas“
Reklama
Gyvenimas ant upės kranto – Nemuno vingyje iškilo 38 sklypų kvartalas „Druskininkų slėnis“