Vėsų lietingą sekmadienį daugeliui vėl kilo klausimų: sinoptikai, ir ne tik jie, sakė, kad paskutinė rugpjūčio dekada bus šilta, dar labai vasariška, o čia... Tai kaip ten bus iš tikrųjų?
Šį kartą sinoptikais abejoti neverta, tuo labiau kad visi gamtos požymiai skelbia: vasara bus pratęsta. Gal ne taip ilgai, kaip mums norėtųsi, tačiau pirmąją rugsėjo dekadą tikrai vyraus švelnūs, šilti orai, o juos lydės tai, kas būdinga tik vasarai. Taigi, ko galima laukti ir tikėtis?
Tačiau visų pirma reikia pasakyti, ko jau nebus. Dabar neregime kai kurių mūsų paukščių, nes išskrido čiurliai, volungės, aktyviai keliauja devynbalsės, nendrinukės, lakštingalos. Jų nesulaikys niekas, nes diena tapo trumpesnė beveik trejetu valandų, o šis ženklas „vasaros paukščiams“ yra lemtingas. Lemtingas jis ir gandrams, nors... Prieš keletą dienų Lietuvos keliais įveikiau daug kilometrų ir regėjau daugybę gandrų – vienus žirgliojančius pavieniui, kitus glaudžiuose pulkuose.
Žinia, iki švento Baltramiejaus (rugpjūčio 24-ios), savo išskridimo šventės, jie turi dar šiek tiek laiko. Tikėtina, kad pulkai pakils jau greitai, o prie jų prisijungs ir tie vienišiai. Gandrai nesilaiko įstatymo skristi šeimomis, tad svetimas paukštis tikrai nebus atstumtas. Kas kita – jo paties nuostatos: dalis populiacijos paukščių kažkodėl lieka pas mus, nors puikiai skrenda ir kelias į žiemavietes jiems nebūtų per sunkus. Kol kas per anksti sakyti, kas jų laukia, tačiau jeigu jie negalvoja apie keliones, jų ateitis labai neaiški.
Tikroji rudeninė paukščių migracija prasidės vėliau, tik rugsėjo viduryje. O dabar stebime ir stebimės migruojančiais drugiais. Tiesa, šiemet jie atsirado kur kas vėliau ir visai negausiai. Tokių rūšių yra daug, bet šią vasarą negausu duomenų apie sfinksų, atlekiančių net nuo Viduržemio jūros ar iš Šiaurės Afrikos, pasirodymą. Kol kas tik Kuršių nerijoje teko stebėti gausesnį admirolų bei usninukų skraidymą, o jie – taip pat iš ten, iš Pietų Europos ar Afrikos. Kas galėjo sutrukdyti drugiams keliauti? Ar mūsų vasaros vėsa? O gal ne mažiau svarbūs buvo ir tebėra Pietų Europą alinantys karščiai ir gaisrai?
Ko laukti pačiame vasaros gale ir per vasaros pratęsimą? Dar tikrai nebus šalnų ir aktyviai žydės augalai. Dar sirps bruknės, avietės, gervuogės, o pelkėse raus spanguolės. Žinia apie augalų aktyvų žydėjimą ypač patinka bitininkams, nes kai kur po vėsios vasaros bitutės tik dabar atsigauna ir pluša ypač uoliai. Terpė joms naudingai dirbti yra gera, nes labai gražiai žydi viržynai, laukuose daug žiedų. O ražienose greitai pakils svėrės, taigi – dar viena galimybė nektarui rinkti. Kas kita – kamanių darbymetis. Jos dar tokios aktyvios, bet žinant, kad po pusantro mėnesio visos (išskyrus jaunas šių metų motinas) iškeliaus nebūtin, tampa šiek tiek gaila jų triūso.
Tačiau supraskime, kad kamanės dirba ne tik sau: jų apdulkinti žiedai, kurių deramai negali pasiekti bitės ar kiti vabzdžiai, užmegs dar vieną sėklų kartą, vadinasi – nauda yra akivaizdi. Nauda gamtai. Kitąmet gamta kamanėms atsilygins žiedais.
Nors vanduo ilgėjančiomis naktimis turėtų vėsti, kol kas to neregime: tam dar anksti! Atrodo, kad vėsesnę dieną kaip tik vandens skleidžiama jaukuma tinka ir patinka daugeliui vabzdžių. Kad jie čia skraido, prie pat paviršiaus, yra patikimas ženklas – juos medžioja stambieji laumžirgiai ir kregždutės. Jei netikite, pažiūrėkite patys, kaip jie suka ratus ir nardo ore.
Vasaros dienos dar kupinos smagių rūpesčių, labai gyvos. Ir jeigu mums kyla klausimų, ar vasarai dar ne metas išeiti, gamtoje į juos norimo atsakymo nerasime. Ne, ji dar neišeina, ji dar čia. Ir visai nesvarbu, kokie dabar orai. O liudijimas šiems žodžiams yra darželio žieduos plazdantys drugiai, klevo šakose giedantys varnėnai, skaidri dūminės raudonuodegės giesmė ir jaukus bičių dūzgimas. Negi to maža?
