Tik šįkart tenka kalbėti apie pavasarinius žaidimus, kuriuos žmogiškai galima vadinti įsimylėjimais. Nieko nebūtų keista, jei juose dalyvautų tos pačios rūšies gyvūnai, kad jie vyktų „pagal visus kanonus“. Tačiau kartais nutinka taip, kad užsisvajojęs pingvinas peri surastą kamuoliuką, kiras šildo sąvartyne surastą minkštą žaisliuką. Tokie atvejai reti, tačiau puikiai iliustruoja galimus gyvūnų psichikos pakitimus.
Nežinoma, ar pasibaigus perėjimo sezonui, nutrūkus ryšiui su netikru kiaušiniu ar žaisliniu „jaunikliu“ išliks siekis „tokį patį“ turėti kitąmet. Gali būti, kad ne, nes taip šie gyvūnai kompensavo savo jauniklių ar dėčių netektį. Kartais trumpalaikės meilės ir prisirišimo atvejai pribloškia, kai, pavyzdžiui, liūtė globoja našlaičiu tapusį antilopės vaiką. To nebūtų, jei ji pati nebūtų praradusi savo vaikų ir jos tokiam švelnumui neskatintų motinystė.
Tačiau kartais įsimylėjimai būna graudūs... Prieš keletą dienų tapau tokios „meilės“ liudininku – stebėtas atvejis buvo netoli Ruklos Jonavos rajone, prie kelio telkšančioje seklioje ir gerokai prieš saulutę sušilusioje baloje. Čia kurkė, siautė neršti susirinkusios smailiasnukės varlės. Man dar neteko iš karto matyti šimtų „pamėlusių“ patinėlių, kurie buvo labai šviesūs, beveik balsvi. Smailiasnukėms varlėms būdingas toks sezoninis antrinis lytinis požymis, bet jis paprastai nebūna toks masinis ir toks ryškus.
Šios rūšies patinėliai iš visos apylinkės (jie žiemoja sausumoje) į vandens telkinį susirenka anksčiau už pateles ir jų laukdami praleidžia porą savaičių. Pats nerštas būna trumpas, tik keletą dienų, o po to „meilė baigiasi“... Taigi – laukdami patelių patinėliai kurkia, pliuška, vaikosi. Nustebino vienas taip ryškiai savo spalvos nepakeitęs „varlinas“, kuris savo švelnumo objektu pasirinko vandenyje plūduriuojantį stiklinį butelį – jis kurkė jam, stumdė nosimi, sukosi aplink ir pavydžiai saugojo nuo kitų patinėlių.
Žiūrėjau į jį ir buvo liūdna dėl tokio netikusio pasirinkimo. Žinoma, jis visai nekaltas, kad žmonės yra netvarkingi, kad kažkas pro automobilio langą į vandenį švystelėjo butelį. Tačiau jeigu jo nuo šio netikro meilės objekto neatitrauks „tikra“ varlytė, jo pavasaris gali praeiti veltui...
Tiesa, pavasarį neretai matome prieš automobilio veidrodį ar prieš vaizdą atspindinčius langus besistaipančius paukščius. Nesuklyskime – tai ne meilė, tai – agresija, atsakas „konkurentui“, kurį jie įžvelgia savo atvaizde.
