Juodkrantėje Sigitas atsiprašė, kad retkarčiais „birbs“ po langais, nes šienaus veją. Tačiau užtikrino, kad dalis pievos liks žiogams, nes jos nešienaus. Taip ir buvo – neliestos pievos plotai Juodkrantėje buvo ne tik po mūsų langais, bet ir pamaryje, visų mėgiamoje „promenadoje“. Ar šie plotai kuo nors skyrėsi nuo tų „nuskustų“ pievų? Ar jų vaidmuo tikrai toks svarbus biologinei įvairovei?
Bet kas paaiškintų: atsakyti gali tik tyrimai. Sutinku. Tačiau galima perbristi tokią pievelę ir stebėti, kaip iš po kojų straksi žiogai ir cikadėlės, kaip kyla drugeliai. O dar geriau pasitelkti tokius ekspertus, kurie yra patys nuoširdžiausi ir nepaperkami. Štai jie, braido po pievą ir vertina...
Ryte atskrido varnos – nužirgliojo per nušienautą plotą (jame nerasi nė trupinio lesalo) ir neliestame plote ėmė pusryčiauti, kapsėti vabzdžius. Čia pat nusileido karvelis keršulis. Jo racionas kitas, jam nereikia žiogų. Štai jis ir lesė augalų sėklas, smilgų viršūnes, o pasiekęs nušienautą pievą, gręžėsi ir vėl nubrido per žolę.
Po kiek laiko nusileido varnėnai – prieš keletą dienų jie baigė nulesti vyšnias, o dabar maitinasi nešienautoje pievoje. Dar čia atskrido žaliukės, kikiliai, paprastieji čivyliai ir net juodagalvės sniegenos. Sakytum, kad geresnio atsakymo į klausimą, kodėl reikia šienauti ne visas pievas, surasti negalima – jį pateikė patys tikrieji ekspertai. Jie viską darė taip, kaip liepė prigimtis, o ji niekada nemeluoja!
