Viena peržiemojusi dar rudenį apvaisinta vapsva motina pavasarį pradeda didžiąją savo misiją – sukuria namus, lipdo korius ir augina šeimą. Kai išsirita pirmosios tų metų vapsvos darbininkės, motinai „buitiškų“ reikalų sumažėja. Žinoma, ji yra daug aktyvesnė nei, sakysime, bičių motina, kuri nepalieka avilio ir neskraido; vapsvų motinos maitinasi pačios, iš pradžių taip pat maitina jaunus „širšiukus“, padeda lizdo statytojoms darbininkėms.
Kiek vapsvų yra vienoje šeimoje? Jeigu tai atviru koriu, be lizdo, pievinės popiervapsvės (polistos) namai, vapsvų bus ne daugiau 20-30. Didžiosios vapsvos širšuolai arba širšės šeimoje – iki 1000 individų. Paprastosios vapsvos, lipdančios „popierinį“ lizdą, šeima vasarą gali siekti net 7000 individų. Palyginimui priminsime, kad miškinės kamanės šeimoje būna 100-120, akmeninės kamanės – apie 300, o žeminės kamanės – iki 600 individų. Bičių avilyje vasarą gali būti 50-60 tūkstančių bitučių darbininkių ir viena vienintelė motina. Žiemoti avilyje paprastai lieka 20-25 tūkstančiai bičių.
Tačiau vapsvos ir kamanės, savo gausos viršūnę pasiekusios rugpjūčio vidury, paprastai jau rugsėjo pradžioje ima retėti, kasdien į namus sugrįžta vis mažesnis jų kiekis. Nors širšuolai, pačios pastebimiausios vapsvos, dar skraido iki spalio, tačiau dažną rudenį jos žūsta kur kas anksčiau. Iš viso, širšuolai labai jautrūs vėsiems ir drėgniems orams, tad rudeniškos naktys ir tipiškos rugsėjo dienos lemia jų iškeliavimą nebūtin. Šiemet yra kitaip.
Dar pirmosios rugsėjo dekados gale širšuolai medžiojo muses (tai jų mėgiamiausias grobis), lipdė naujus savo gigantiškų lizdų sluoksnius ir aktyviai skraidė. Kol kas jų šeimos yra labai gyvybingos.
Viename inkile prie Dūkštos upelio Neries regioniniame parke įsikūrę širšuolai rugsėjo 8 d. darbavosi lyg vasarą. Iš visų pusių širšuolų lizdo dangomis apsuptas inkilas savo viduje čia saugo korius su perais. Atrodo, kad širšuolai šio savo statinio neapleis dar visą rugsėjį. Ar kas nors po to galės naudotis šituo inkilu?
Širšuolai kitąmet šio inkilo neužims, paukščiams jis taip pat netiks. Todėl lapkritį, kai širšių jau nebebus, inkilą reikia išvalyti, pašalinti širšuolų statinio liekanas.
Pačios širšės per spalį visai pranyks. Liks tik jaunos, neseniai išsiritusios motinos, kurios peržiemos ir kitą pavasarį vėl nuo pradžios pradės naujos šeimos gyvenimo istoriją.
