Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2009 07 29

Šemetai Briuselyje nenuobodu

Europos Komisijoje (EK) biudžeto ir finansinio programavimo komisaro pareigas neseniai eiti pradėjęs Algirdas Šemeta tikina visa galva pasinėręs į europinius reikalus. Tačiau jis įdėmiai stebi ir tai, kas vyksta Lietuvoje.
Algirdas Gediminas Šemeta
Algirdas Gediminas Šemeta – finansų ministras / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Nuo liepos pradžios Briuselyje dirbantis A.Šemeta greitai apsiprato su naujuoju darbu, o žmonos Ramunės Sotvarienės padedamas laikinaisiais namais tapusiame mieste susitvarkė ir buitį. Eurokomisaras tvirtina nepamirštantis ir Lietuvos problemų. Nors ekonomikos nuosmukis vis didėja, A.Šemeta giria antikrizinius Vyriausybės sprendimus. Gražių žodžių jis negaili ir jo postą Finansų ministerijoje perėmusiai Ingridai Šimonytei. A.Šemeta tikisi, kad jai pavyks sėkmingai susitvarkyti su užgulusiais rūpesčiais dėl krašto ekonomikos.

Apie naująsias pareigas, laisvalaikį, ekonominę situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) - LŽ pokalbis su A.Šemeta.

Darbų gausa

– Kaip sekasi naujasis darbas? Ar jau perpratote jo specifiką?

– Laiko apsiprasti su naujosiomis pareigomis nelabai ir turėjau, reikėjo iš karto imtis konkrečių darbų. Jau pirmąją mano darbo dieną su kitais EK nariais lankėmės Stokholme, kur su Švedijos vyriausybės atstovais aptarėme šios šalies pirmininkavimo ES prioritetus.

Mano veiklos sritis tikrai plati. Artimiausiu metu reikia užbaigti parengti 2010 metų Bendrijos biudžetą, jo reformos principus, taip pat su Lisabonos sutarties įgyvendinimu susijusius teisės aktų projektus ir pasirūpinti visais kitais man priklausančiais reikalais.

– Matyt, jau galite palyginti Lietuvoje eitas finansų ministro ir dabartines eurokomisaro pareigas. Kokių skirtumų įžvelgiate?

– Nesiimčiau vertinti, kuris darbas sunkesnis. Mano nuomone, jie abu yra vienodai atsakingi ir svarbūs. Didžiausias skirtumas tas, kad eurokomisaras turi žvelgti plačiau – į visos ES reikalus.

Giria Vyriausybę

– Sekate įvykius Lietuvoje, o dirbdamas Briuselyje geriau jaučiate ir europinės politikos pulsą. Kaip bendrame ES kontekste vertinate mūsų šalies ekonominę padėtį?

– Jau ne kartą buvo pažymėta, kad Lietuva susiduria su didžiuliu vidinės ir išorinės ekonomikų disbalansu. Jis lėmė, kad mūsų krašte nuosmukis yra gana sunkus.

Ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Joaquinas Almunia labai teigiamai įvertino Lietuvoje priimtus sprendimus dėl biudžeto mažinimo. Tai rodo, kad einama teisinga kryptimi. Manau, jog Vyriausybė žino, ką reikia daryti, ir padarys viską, kas būtina, kad šalies makroekonominė padėtis būtų stabili.

Statistikos departamentas paskelbė, kad antrąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko labiau, nei kas nors prognozavo – 22,4 procento. Ar nemanote, kad tokie katastrofiški skaičiai – viena jūsų rengto antikrizinio plano pasekmių?

Jei nebūtų imtasi per pastarąjį pusmetį padarytų sprendimų, BVP nuosmukis būtų dar didesnis, o Lietuvos makroekonominė ir finansų padėtis būtų gerokai sudėtingesnė.

Ekonomikos nuosmukį nulėmusios priežastys visiems žinomos: makroekonominis disbalansas, kreditavimo sumažėjimas. Tokį nuosmukį patiria ir kitos Baltijos valstybės.

Pageidavimų neatskleidžia

– Lietuvos ekonomikos atsigavimas priklausys ir nuo padėties visoje ES. Ar kitose Senojo žemyno valstybėse matyti kokių nors atsigavimo ženklų?

– Dabartinėmis sąlygomis kiekvienas ekspertas ieško požymių, rodančių ekonomikos atsigavimą. Tam tikrų ženklų jau esama. Tai pažymi ir už šią sritį tiesiogiai atsakingas eurokomisaras J.Almunia. Tačiau kalbėti apie tam tikras tendencijas dar per anksti. Reikia daugiau laiko, kad priemonės, kurių imasi visų ES valstybių vyriausybės, duotų rezultatų.

– Premjeras Andrius Kubilius leido suprasti, kad dirbsite ir naują kadenciją rudenį pradėsiančioje EK. Tikitės išlaikyti dabar turimą Biudžeto ir finansinio programavimo komisaro portfelį?

– Siūlyčiau palaukti rudenį planuojamų priimti sprendimų. Iš anksto nenorėčiau pateikti kokių nors vertinimų ar pageidavimų.

Susitvarkė buitį

– Ar susiradote būstą Briuselyje?

– Pradėjęs dirbti keletą pirmųjų savaičių gyvenau viešbutyje. Tai ne pats maloniausias dalykas. Tačiau jau pavyko susirasti laikiną būstą. Butas netoli EK būstinės, galiu į darbą vaikščioti pėsčiomis ir negaišti laiko automobilių spūstyse.

Kol kas būstą išsinuomojau 3 mėnesiams. Ar pratęsiu sutartį, priklausys nuo to, ar vėliau pavyks ką nors geresnio surasti.

Ieškant gyvenamosios vietos ir tvarkant kitus buities reikalus man labai padėjo ir vis dar padeda šiuo metu Briuselyje atostogaujanti žmona Ramunė.

– Ar patinka Briuselis? Jau „prisijaukinote“ šį miestą?

– Kol kas dar neturėjau labai daug laiko pasigrožėti miestu. Pirmaisiais savaitgaliais teko grįžti į Lietuvą dalyvauti Tūkstantmečio renginiuose ir prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijoje. Tačiau iš vaizdo, kuris atsiveria pro mano kabineto langą, ir nedaugelio pasivaikščiojimų po Briuselį galiu pasakyti, kad miestas paliko labai gerą įspūdį.

Laisvalaikio turiu nedaug. Tačiau praėjusį savaitgalį su žmona ir pasisvečiuoti atvykusia dukra važiavome apžiūrėti Briuselio apylinkių, Antverpeno, Briugės. Šie miestai tikrai labai gražūs ir įspūdingi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos