Oficialiai finansų ministre tapusi I.Šimonytė žiniasklaidai teigė, kad, jos nuomone, stabilizuoti šalies finansinę padėtį reikia visų pirma mažinant valstybės sektoriaus išlaidas, o tik paskui mąstyti apie mokesčių didinimą. Tačiau ji teigė negalinti pažadėti, kad nebus teikiami pasiūlymai keisti vieną ar kitą mokestį.
Kaip realiausią naują mokestį finansų ministrė paminėjo nekilnojamojo turto mokestį – jo, pasak ministrės, realiausia tikėtis 2011 metais.
Biurokratijos mažinimas nepadės
I.Šimonytė įsitikinusi, kad biurokratijos aparato mažinimas realių biudžeto problemų neišspręs – esą viešojo administravimo sektoriui tenka tik nedidelė dalis visų biudžeto išlaidų.
„Nereikia įsivaizduoti, kad galima tuo būdu subalansuoti biudžetą. Didžiąją dalį išlaidų sudaro tos paslaugos, kuriomis naudojasi mokesčių mokėtojai: sveikatos apsauga, švietimas, socialinė rūpyba. Nereikėtų savęs apgaudinėti ir manyti, kad per pusę ar 70 procentų sumažinę valdymo išlaidas galėtume subalansuoti biudžetą“, – kalbėjo finansų ministrė.
Peržiūrės visas išmokas
Paklausta, kokias išlaidas ketintų mažinti, I.Šimonytė aiškino, kad tai bendras visos Vyriausybės, o ne vien finansų ministrės sprendimas.
„Būtina peržiūrėti visas išmokas, o kurios bus mažinamos, šiandien dar sunku pasakyti“, – teigė ministrė. Pensijų mažinimo klausimu I.Šimonytė laikosi pagrindinės nuostatos – apsaugoti gaunančius mažesnes pensijas ir, prireikus jas mažinti, tai daryti proporcingai, t. y. daugiau kirpti nuo didesnių pensijų ir mažiau nuo mažesnių.
2010-aisiais reikia sutaupyti 3,7 mlrd. Lt
Šiuo metu visuomenei svarstyti yra pateiktas Nacionalinio susitarimo projektas, kuriame ministrų kabinetas kaip svarbiausią strateginį objektą numato euro įvedimą 2012 metais.
Siekiant šio tikslo reikia mažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. Mastrichto kriterijaus. Norint tai pasiekti, 2009–2011 metais reikia papildomai taupyti. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, 2010 metais deficitą reikia sumažinti 3,7 mlrd. Lt.
Mažintų motinystės išmokas ir pensijas
Nacionaliniu susitarimu siūloma 2 procentais didinti PVM, o „Sodros“ įmokas – 3 proc. Nors mokesčius ruošiamasi didinti, socialines išmokas bei pensijas ketinama mažinti 10 proc., o pensinį amžių ilginti.Didžiąją dalį išlaidų sudaro tos paslaugos, kuriomis naudojasi mokesčių mokėtojai: sveikatos apsauga, švietimas, socialinė rūpyba, – sritis, kur taupyti būtų efektyviausia, nurodė I.Šimonytė.
Permainų koalicija anksčiau planavo nustatyti vadinamąsias motinystės išmokų lubas, o dabar siūlo gerokai apkarpyti naujai pradedamas mokėti išmokas – pirmaisiais metais motinos gautų 85 proc., o antrais – 50 proc. priklausančios sumos.
Taip pat gali būti mažinamos našlių išmokos. Valstybės tarnautojams ir biudžetininkams atlyginimai mažėtų 10 proc., o viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių planuojama mažinti 20 proc. Siūloma mažinti savivaldybių finansavimą, laukia struktūrinės permainos socialinio draudimo, sveikatos apsaugos, švietimo sektoriuose.
Atsistatydins, jei jai nebus pritariama
Nacionaliniame susitarime išvardyta daugiau taupymo priemonių, nei jų realiai reikia – siūloma diskusijų būdu pasirinkti tinkamiausias.
„Tai yra diskusijos priemonės, nė viena iš jų nėra maloni. Vienos priemonės yra labiau visuotinės, kitos – labiau koncentruotos. Manau, kad tai yra geras pagrindas diskutuoti“, – apie valdančiųjų siūlymus, kaip taupyti, sakė ministrė. Ji teigė atsistatydinsianti, jei nebus pritariama jos taupymo programai.
Įpėdinio dar nerado
I.Šimonytei rudenį sukaks 35 metai. Ji yra vilnietė nuo gimimo, 1996 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete baigė verslo administravimo bakalauro studijas, o 1998 m. – finansų magistro studijas.
Finansų ministerijoje dirba nuo 1997 metų, nuo 2002 metų vadovauja ministerijos Mokesčių departamentui. Nuo 2004 metų dirbo ministerijos sekretore (dabar – viceministro pareigos), jai tiesiogiai pavaldūs buvo Muitinės departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija. I.Šimonytė teigė, kad įpėdinio, kuris užimtų viceministro postą, dar nėra numačiusi.
