Visa ši aplinkosaugininkų ir teisėsaugos narpliojama situacija įvyko dar pernai, kuomet pradėta tvarkyti Taikos gatvė Nidoje, tačiau į viešumą tąsyk ji neiškilo.
Teigiama, jog institucijos skaičiuoja padarytą žalą, o visa situacija gali būti narpliojama teisme.
Padarė aplinkelį
Nidos gatvės darbų rangovas – patyrusi bendrovė „Akordas -1“.
Uždarius dalį kelio, susisiekimas tapo komplikuotas. Ir nors pagal projektą apvažiavimas nebuvo numatytas, Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio teigimu, dalis įstaigų liko be privažiavimo, matyt, dėl to ši situacija ir susiklostė.
Nuimtas nuo Taikos gatvės senas asfaltas atsidūrė draustinio teritorijoje.
„Neringos komunalininkas, kempingas, Menų kolonija liko be privažiavimo. Matyt, sugalvojo kaip visoje Lietuvoje, nesuprasdami, kad Neringoje sava specifika, paėmė ir pasiremontavo, papylė kelią, o aplinkosaugininkai, kiek nugirdau, ruošia 3 mln. eurų čekiuką“, – 15min pasakojo D.Jasaitis, kraipęs galvą ir svarstęs, iš kur atsiranda šios sunkiai suvokiamos sumos.
Neringos savivaldybės meras sakė, jog su jo žinia taip nebūtų atsitikę.
„Jeigu jie būtų iki manęs atėję, būtų nepadarę klaidos. Čia ne Vilnius. Mes turėję ne vieną atvejį, žinome, kaip jautru. O gamtai žala – kita diskusija.
Mano akimis, keliukas patvarkytas gražiai, buvo nepraeinamas, ne tik nepravažiuojamas, o dabar naudojasi ir patenkinti, ir miškininkai, ir parko darbuotojai. Iš kur ta žala? Ėjau pasižiūrėti – apaugęs, gražus. Bet tokios procedūros, tegul aiškinasi“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Meras teigė, jog žvelgiant iš ūkinės pusės buvo sutvarkytas keliukas, tačiau įvardijama, jog maždaug kilometro ilgio ruože išpiltas asfaltas yra kaip pavojinga atlieka.
„Mes laimingi keliuką turime, o jie laimingi – turi čekį, – juokavo D.Jasaitis. – Kai prasidėjo problemos, viskas iki mero atėjo. Kalbėjome, kad kai baigsis rekonstrukcija, nuims tą paviršių, paliks kaip buvo. Bet kai įsikišus aplinkosauga, kol nesibaigs teismai, įgyvendinti plano nepavyks“.
Tvarko jau metus
Taikos gatvėje nuo pernai vykdoma rekonstrukcija, kurios metu tvarkomi lietaus nuotekų ir kiti tinklai, rengiamas liftas neįgaliesiems, apšvietimas, asfaltavimas.
Taikos gatvė tvarkoma nuo pat Nidos centro ir driekiasi jūros link.
Rekonstruojamos gatvės atkarpos ilgis – 1,72 km.
Nuspręsta atskirti motorinių eismo priemonių, dviratininkų ir pėsčiųjų srautus.
Dešinėje gatvės pusėje, atskirtas nuo važiuojamosios dalies bortu, numatomas 2,5 m pločio dvipusis dviračių takas, o kairėje pusėje, už žalios juostos, projektuojamas pėstiesiems skirtas 1,2-3 m pločio takas.
Iš viso trasoje numatoma įrengti 11 poilsio aikštelių su suoliukais, šiukšliadėžėmis, skirtingos spalvos trinkelių intarpais bei kitais mažosios architektūros elementai.
Darbų vertė siekia apie 3,3 mln. eurų.
Sumų neįvardija
Aplinkos apsaugos departamentas paskaičiuotos žalos gamtai kol kas neįvardina, motyvuodamas, jog vyksta tyrimas.
STT į užklausą atsakė, jog minėtas ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas.
Nurodoma, jog tiriamos nusikalstamų veikų aplinkybės pagal keletą Baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl piktnaudžiavimo, taip pat pagal 270 straipsnio I dalį, kurioje numatyta atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimą.
Atsakyti gali tekti ir už saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimą ar suniokojimą, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą bei dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu.
Tyrimą atlieka STT Klaipėdos valdyba, tyrimą kontroliuoja – Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai.
„Šiuo metu STT pareigūnai kreipėsi į gamtosaugos specialistus dėl gamtai padarytos žalos dydžio paskaičiavimo. Specialistų išvadų tarnyba dar nėra gavusi. Detalesnė informacija apie tyrimą šiame etape nėra teikiama, siekiant nepakenkti sėkmingai tyrimo eigai“, – informavo STT.
Vertina žalos dydį
Sumos kol kas neįvardija ir pats Aplinkos apsaugos departamentas.
„Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 2020 m. birželio–rugpjūčio mėn. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, neteisėtai užpilant frezuoto asfalto atliekomis grunto ir miško kelius Neringoje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, ir taip padarant galimai didelę žalą aplinkai.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba šiuo metu tikslina Neringoje neteisėtai išpilto frezuoto asfalto atliekų padarytos žalos dydį. Ikiteisminį tyrimą komentuoti gali tik tyrimą atliekantys pareigūnai“, – informavo Aplinkos apsaugos departamentas.
Pažeidė jautrią teritoriją
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė Aušra Feser 15min sakė taip pat dar negirdėjusi apie aplinkosaugininkų paskaičiuotą žalą, tačiau, kad skaičiai gali būti milžiniški visai tikėtina, mat skaičiuojama kiek kvadratinių metrų ploto buvo pažeista, taip pat koeficientais vertinama, jog tai jautri vieta – draustinis, miškas, saugoma teritorija.
„Kai miškas buvo sudegęs, 45 mln. žala gamtai gavosi. Ta žemė tokia vertinga, kad bet kokia žala sukelia nežmogiškas pasekmes“, – sakė parko vadovė.
Jos teigimu, KNNP tikslas, jog jokia bendrovė šioje jautrioje Lietuvos teritorijoje taip daugiau nesielgtų.
„Tai labai svarbu, ir kad grąžintų į pirmą padėtį. Tai buvo tiesiog didelė moralinė žala, nes iš vaikščiojusių žmonių buvo toks pasipiktinimas, kad iš gražaus miško takelio atsirado toks pripiltas asfaltas, suvažinėtas kelias. Kitokio tipo kelias.
Taip, ten buvo purvynai, kai vyko kirtimai, traktorius išvažinėjo, bet išdžiūvo, susivaikščiojo, niekas nieko nedėdavo. Padaryta žala paklotei, mes net nežinom, ar ten toksiška medžiaga ar ne“, – sakė A.Feser.
Vadovė taip pat antrino, jog kitoje Lietuvos vietoje į tokį nutikimą veikiausiai nebūtų kreipiamas dėmesys, tačiau ši vieta, Penkių kalvelių gyvenvietė, yra archeologinis ir kultūros paveldo objektas.
„Tai yra draustinis, saugoma teritorija, statusas kitas, labai griežti reikalavimai, negalima judinti paviršiaus. Kas užpilta, reiktų nukasti, bet susiduriam su kita problema – statymai neleidžia nuimti sluoksnio viršutinio.
Nuims ne tik tą, bet ir daugiau. Nežinau... Labai įdomu, kaip tai gali baigtis. Lyg atitaisė situaciją, kažkiek nugramdė, bet be jokių projektų, nėra fiksuota“, – kalbėjo A.Feser.
Tai yra draustinis, saugoma teritorija, statusas kitas, labai griežti reikalavimai, negalima judinti paviršiaus.
Paklausta, kas gi būtent parodė vietą, kur pilti nuimtą seną asfaltą, A.Feser svarstė, jog ta padaryti galėjo miškininkai.
Toks sprendimas, matyt, priimtas, siekiant pagreitinti statybų darbus, uždaryti kelią ir judėti apvažiavimu.
Situacijos nepakomentavo
Su bendrovės „Akordas-1“ vadovu biuro telefonu 15min susisiekti nepavyko, o palikus redakcijos numerį, skambutis atgalios nesugrįžo.
Tyloje liko išsiųstas laiškas su užklausa apie situaciją.
Bendrovė „Akordas-1“ yra didelę patirtį turinti pastatų statybos ir kelių rekonstrukcijos įmonė, darbus vykdanti įvairiuose šalies miestuose.
Veiklą bendrovė vykdo jau 30 metų.
Teigiama, jog viename iš raštų aplinkosaugininkams, Nidos gatves tvarkanti bendrovė galimai parašė, jog miško keliai suremontuoti (išlyginti) suderinus su Neringos savivaldybės administracija.
