Lankydamiesi Kauno apskrities ir Panevėžio globos įstaigose Seimo kontrolierių įstaigos pareigūnai 2015 metų gegužės – spalio mėnesiais atliko patikrinimus dėl žmogaus teisių padėties.
Kai kuriose globos įstaigose buvo nustatyta tuzinas žmogaus teisių pažeidimų. Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, daugelio jų nebūtų, jei pakistų globos įstaigų vadovų požiūris į įstaigų gyventojus.
Apsilankę globos įstaigose, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėjai pastebėjo, kad ne visose globos įstaigose įrengta pagalbos kvietimo sistema, o jei įrengta, tai ne visi gyventojai dėl negalios ar senyvo amžiaus galėtų ja pasinaudoti.
Gausu įstaigų, kur darbuotojai įeidami į senelių kambarius nesibeldžia, apiprausia juos ar keičia sauskelnes kitų kambario gyventojų akivaizdoje, nenaudodami širmų.
Itin aktuali problema senelių globos namuose – statūs laiptai. „Kai kuriose įstaigose jie tokie statūs, jog gyventojai dėl savo silpnos sveikatos ar neįgalumo gaisro atveju nespėtų evakuotis“, – savo išvadose pastebi Seimo kontrolierius.
A.Normanto įsitikinimu, tai, kad žmogaus teisės turi būti gerbiamos, o žmogus su amžiumi nepraranda orumo, deja, supranta ne visi globos įstaigų vadovai: „Gausu įstaigų, kur darbuotojai įeidami į senelių kambarius nesibeldžia, apiprausia juos ar keičia sauskelnes kitų kambario gyventojų akivaizdoje, nenaudodami širmų.“
Seimo kontrolieriaus išvadose pastebima, kad pasitaiko atvejų, kai globos įstaigų gyventojai rišami ar kitaip suvaržomi, tačiau tokių priemonių naudojimas nėra registruojamas, neaprašomas jų naudojimo būtinumas, nenurodomas laikas ir trukmė: „Suvaržymas gali būti naudojimas tik kraštutiniais atvejais, tokių priemonių naudojimas turi būti išimtis, o ne kasdienybė. Suvaržytas asmuo turi būti stebimas.“
Vienas pagrindinių socialinės globos teikimo principų – kiekvieno gyventojo dalyvavimo sprendžiant visus socialines globos organizavimo ir teikimo klausimus užtikrinimas, tačiau daug įstaigų, kur gyventojai ir jų artimieji neįtraukiami į individualaus gyventojo globos plano sudarymo procesą, pastebima išvadose.
„Įstaigose ne visuomet vykdomos savarankiškumo skatinimo programos motyvuojant sunkia gyventojų sveikatos būkle. Pastebėta, kad ne visose įstaigose organizuojamos gyventojų užimtumo programos: būreliai, lavinamieji užsiėmimai, nėra žaidimų, neorganizuojama fizinė veikla, skatinanti juos judėti. Taip pat neorganizuojama veika, orientuota į gyventojų socialinių įgūdžių plėtojimą, nėra skatinami socialiniai ryšiai tarp kitų gyventojų, artimųjų“ , – pastebima Seimo kontrolieriaus išvadose.
Seimo kontrolierius pastebi, kad kai kuriose įstaigose ne visi gyventojai turi sezoninių drabužių ir batų, o įstaigose, kur gyventojams suteikiami drabužiai ir avalynė, jie nėra individualizuoti – tik suskirstyti pagal dydžius ir drabužių tipą.
„Kai kuriose įstaigose drabužiai skalbiami rečiau nei vieną kartą per savaitę. Taip pat yra įstaigų, kur gyventojų drabužiai apiplyšę ir murzini. Higienos normos numato, kad drabužiai turi būti keičiami pagal poreikį, bet ne rečiau nei kas septynias dienas“, – pastebi jis.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas pastebi, kad globos įstaigose asmeninės gyventojų lėšos tvarkomos ne visai tinkamai: „Pavyzdžiui, atvejai, kai gyventojas paprašo socialinio darbuotojo parnešti tam tikrų prekių iš parduotuvės, nėra registruojami. Vengiant nesusipratimų turėtų būti registruojama, kiek gyventojas lėšų davė socialiniam darbuotojui ar jo padėjėjui, kiek jų buvo išleista, kiek grąžinta gyventojui, specialiame žurnale prisegant apsipirkimo kvitą.“
