Radiniai – titnago dirbiniai ir kirvukas
Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Neseniai tyrimams vadovaujantis archeologas dr. Klaidas Perminas pranešė, kad čia rasta akmens amžiaus radinių, kurie paneigia teoriją, kad Kopgalis yra geologiškai jauniausia Lietuvos teritorija, atsiradusi prieš kelis šimtus metų.
Jo teigimu, rasti titnago dirbiniai ir akmeninis kirvukas gali būti datuojami neolito laikotarpiu – III–II tūkstantmetis pr. Kr.
„Šie akmens amžiaus radiniai pradeda griauti tradicinę nuomonę apie tai, jog Kopgalis – geologiškai jauniausias Lietuvos žemės kampelis, t.y. susiformavęs gana vėlai – per XVII–XVIII a. Akivaizdu, kad žmonės čia gyveno daug seniau“, – žiniasklaidai teigė archeologas Klaidas Perminas.
Vis dėlto Lietuvos archeologų bendruomenėje atsirado abejojančių, ar šie radiniai išties yra iš akmens amžiaus. Keli bendruomenės nariai kreipėsi į portalą 15min, siūlydami pasidomėti šia istorija.
Tad 15min žurnalistas teiravosi kelių pripažintų Lietuvos archeologų nuomonės apie šiuos radinius. Portalo žurnalistas bendravo su dr. Egidijumi Šatavičiumi, prof. dr. Albinu Kuncevičiumi, dr. Gyčiu Piličiausku ir prof. dr. Algirdu Girininku.
Dirbinius „padirbo“ gamta?
Griežčiausiai apie radinius pasisakė humanitarinių mokslų daktaras Gytis Piličiauskas, kurio specializacija – būtent akmens amžius. Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriuje dirbantis G.Piličiauskas teigė iš žiniasklaidoje skelbtų titnago radinių nuotraukų aiškiai matantis, kad juos sukūrė ne akmens amžiaus gyventojai.
Archeologo teigimu, greičiausiai šiuos titnago darinius suformavo gamta, o į Kopgalį atgabeno šiuolaikiniai žmonės.
„Titnago Kopgalyje natūraliai nėra, negali jo būti, tik maži gabaliukai. Tie dideli titnago gabalai aiškiai yra atnešti žmogaus. Bet tai jokiu būdu ne kažkokie dirbiniai. Jie greičiausiai buvo atnešti į tą kaimavietę XIX a. ar panašiai.
Bet tai jokiu būdu ne kažkokie dirbiniai. Jie greičiausiai buvo atnešti į tą kaimavietę XIX a. ar panašiai.
Galėjo būti atgabenti su laivu, dideli titnago akmenys būdavo laivuose naudojami kaip balastas. Bet tikrai nėra akmens amžiaus dirbiniai visi, kur ten matote, jokiu būdu ne. Ne akmens amžiaus dirbiniai, čia nesąmonė“, – sakė G.Piličiauskas.
Jam abejonių kelia ir akmeninis kirvis: pasak G.Piličiausko, iš nuotraukos panašu, kad tai taip pat gali būti tiesiog natūraliai susiformavęs pajūrio gargždo darinys. Tačiau dėl kirvio G.Piličiauskas sakė negalintis būti tikras – tam reikėtų apžiūrėti radinį iš įvairių pusių.
G.Piličiausko teigimu, tai ne pirmas atvejis, kai K.Perminas natūraliai susiformavusius titnagus vadina dirbiniais.
„Aš esu vykęs į jo kasinėjimų vietą kaip mokslinės archeologinės komisijos narys ir jis mums demonstravo iš kitos vietos, jo laikomos kuršių pilies vieta, titnagus. Jie buvo visiškai natūralūs, be jokių žmonių apdirbimo žymių, aš juos mačiau, varčiau rankose. Ir jis teigė, kad čia yra dirbiniai“, – sakė G.Piličiauskas.
G.Piličiauskas teigė, kad Lietuvos archeologų bendruomenėje prieš tokius dalykus „dažnai užmerkiamos akys“.
„Ta bendruomenė yra nedidelė, uždara. Ir prieš akivaizdžiai nemokslinius dalykus užmerkiamos akys, jie leidžiami ir toleruojami, leidžiamos ginti disertacijos. Ir yra apginamos tokios, kurios toli gražu neprimena mokslo darbų. Bet čia tokios bendros problemos, susijusios su tuo, kad tai yra maža šalis ir gana uždara bendruomenė“, – sakė G.Piličiauskas.
Archeologo teigimu, ir Lietuvos archeologų draugija niekaip aiškintis šios situacijos nesiims, nes neįžvelgs problemos, be to, jai trūksta išteklių.
„Nagrinėti tokius įtariamus dalykus reikėtų skirti laiko ir pastangų: atlikti visų tų radinių tyrimą, ir ankstesnių tyrimų radinius pasikelti, ir disertaciją peržiūrėti. Ir surinkus į vieną vietą argumentuotai, moksliškai viską surašyti. Bet tai yra didžiulis darbas. Nežinau, ar yra tokių mokslininkų, kurie nori aukoti savo laiką ginčijantis, o po to greičiausiai ir bylinėjantis su tokiais asmenimis. Visi turi savo pagrindinius darbus, ir tiesiog kartais tenka užmerkti kartais akis ir nusileisti, matant panašius dalykus“, – sakė G.Piličiauskas.
Skeptiškas G.Piličiauskas išliko ir paklaustas, ar abejonės dėl radinių bus patikimai patvirtintos ar paneigtos rengiant mokslinę publikaciją apie juos.
„Lietuvoje recenzavimo procesas vyksta gana formaliai. Žurnaluose, kurie vadina save moksliniais, galima publikuoti toli gražu ne mokslinius dalykus. Manau, kad labai sunku yra sustabdyti iniciatyvų, darbštų žmogų, kuris nesivadovauja moksliniais principais“, – sakė G.Piličiauskas.
A.Girininkas radinių autentiškumu neabejoja
Humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Algirdas Girininkas, kuris pats apžiūrėjo radinius, tyrimų vietą ir dalyvavo radinių pristatyme visuomenei, savo ruožtu kalbėdamas su 15min žurnalistu užtikrintai atmetė bet kokias abejones dėl radinių amžiaus.
„Jeigu sprendžia iš nuotraukų, kurias padarė ne profesionalai, o žurnalistai, kurie publikavo, tai ten parodo iš kitos pusės visiškai. Ten yra dirbiniai. Šimtu procentų. Jūs klauskit bet kokio archeologo, ten yra dirbiniai šimtu procentų akmens amžiaus. Nėra jokios abejonės“, – sakė A.Girininkas.
Šimtu procentų. Jūs klauskit bet kokio archeologo, ten yra dirbiniai šimtu procentų akmens amžiaus. Nėra jokios abejonės.
Pasak A.Girininko, esant poreikiui radinių autentiškumą galėtų patvirtinti ir užsienio specialistai, „jei mumis jau taip nepasitiki“.
„Keliamas klausimas, kad Kopgalis galėjo susiformuoti tik Viduramžiais – čia yra, žinoma, diskusijų klausimas, galima geologų paklausti, ar nebuvo kokios salos. Bet kad dirbiniai yra iš tos vietos ir kad tai yra ne vienas dirbinys, o gal dvidešimt ar trisdešimt, rodo, kad iš tikrųjų ne atvežta, o kad kažkur šitoj vietoj yra sluoksnis. Be to, aptiktas kirvukas. Faktas yra faktas (…) Pats buvau nuvykęs, mačiau. Iš kur tie dirbiniai byra, iš kur jie yra, tai aišku, kad čia yra akmens amžiaus dalykai“, – sakė A.Girininkas.
Pasak archeologo, užtikrintai teigti, kad šioje vietoje niekada nebuvo sausumos, gali tik žmonės, nesusipažinę su Baltijos jūros raida. Jis priminė, kad akmens amžiaus radinių Kuršių nerijoje jau buvo rasta.
„Baltijos jūros raida yra labai sudėtinga, permaininga. Ir sakyti, kad ten niekuomet nebuvo sausuma... Tegu pasiskaito vokiečių, švedų, danų, galiausiai ir mūsų literatūrą, prieš kalbėdami, kad ten niekuomet nebuvo sausuma. (…) Žmonės, kai ką nors randa, kiti pradeda aiškintis, nesąmones kalbėti ir panašiai. Tegu įsigilina į Baltijos jūros raidą. Ir pradeda diskutuoti tie, kurie nedirba šitoje srityje, Taigi mes atliekame tyrimus, vykdome europinius projektus. Mes apie Baltijos jūrą šiek tiek išmanome, galiu sakyti“, – sakė A.Girininkas.
Archeologo teigimu, akmens amžiaus radiniai Kopgalyje atsitiktinai rasti atidengus XIX–XX a. pastatą. Darbus organizavo Jūrų muziejus – jo atstovai tikisi, kad čia pastatą bus galima atstatyti ir panaudoti ekspozicijai.
Tad, jo teigimu, vietą, kurioje rasti radiniai, kitąmet tikimasi atidengti ir tyrinėti atidžiau, jau taikant metodus, kurie naudojami atidengiant būtent akmens amžiaus gyvenvietes. Tiesa, su tuo turėtų sutikti muziejus, tačiau jis teigė besitikintis, kad problemų dėl to nebus.
Nepalietę komentuoti nenori
Dar du 15min pakalbinti archeologai teigė komentuoti Kopgalio radinių, nepamatę jų realybėje, nenorintys.
„Aš jų nematęs fiziškai, todėl sunku pasakyti kažką. Nes akmens amžiaus radinius visada svarbu pačiam fiziškai pačiupinėti, pamatyti. Iš to, ką per televizorių rodė, sunku tiksliai pasakyti – taip ar kitaip“, – sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius dr. Egidijus Šatavičius.
Jo teigimu, radinius reikėtų tiksliai apžiūrėti iš visų pusių.
„Reikia iš kitų pusių pažiūrėti, ypač titnagus. Tas akmeninis kirvis ar kaplys gal ir panašus, bet nemačius sunku pasakyti iš tikrųjų. O titnagus būtina pačiam pačiupinėti, tada galima aiškiau pasakyti. Nenorėčiau nei sukritikuoti žmogaus, nei pats kažką pasakyti, nematęs tiksliai“, – sakė E.Šatavičius.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad titnagas kaip balastas išties buvo dažnai dedamas į laivus.
„Pasikraudavo Vokietijoje, Danijoje jie to titnago, gražūs tokie apvalainukai būdavo, kai tušti laivai plaukdavo. Paskui, kai jau kraudavo laivus uoste, tą balastą išmesdavo. Rygoje panašiai prie uosto randama daug titnago žaliavos, tai Kopgalyje čia irgi galėjo būti tas pats, irgi su uostu susiję. Sunku tiksliai pasakyti“, – sakė mokslininkas.
Jo teigimu, archeologai, atlikę tyrimus, po jų paprastai rašo ataskaitas, tuomet jos būna recenzuojamos. „Jei iš tikrųjų taip yra, kaip jie sako, tada privalėtų būti ir straipsnis kažkoks“, – pažymėjo jis.
Archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Albinas Kuncevičius 15min žurnalistui irgi sakė, kad pačių Kopgalio radinių nematė, o remdamasis vien nuotraukomis jų autentiškumo komentuoti nenori.
„Būtų nelabai rimta, solidu aiškinti apie radinius iš nuotraukos. Tuo, ką jie pasakė, neturiu pagrindo nei tikėti, nei netikėti. Reikėtų pasižiūrėti“, – sakė A.Kuncevičius, pažymėjęs, kad tiek G.Piličiauskas, tiek A.Girininkas yra puikūs akmens amžiaus specialistai.
Jis pripažino, kad dabar gamtininkai išties mano, kad akmens amžiuje Kopgalis neegzistavo kaip gamtinis darinys, tad jei archeologų radiniai išties neigia šį požiūrį, jie turės pateikti tvirtus įrodymus.
