Pareigūnams atvykus paimti gyvūnų į vietą, kurioje jie buvo laikomi, gyvūnų savininkas nepasirodė, nors jam apie paėmimą buvo iš anksto pranešta raštu.
Buvo nuspręsta surašyti protokolą savininkui nedalyvaujant. Kad būtų užtikrintas procedūros skaidrumas ir teisėtumas, Departamento pareigūnai pasikvietė paėmime dalyvauti policijos pareigūnus, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą.
Prieš paimant lūšis, Italijos specialistai ir VMVT atstovas lūšis vizualiai apžiūrėjo.
Įvedant lūšis į transportavimo gardelius, pastebėta, kad vienos lūšies koja lūžusi.
Kaip gyvūnui įvedami į transportavimo gardus, stebėjo du Kauno zoologijos sodo atstovai.
Įvedant lūšis į transportavimo gardelius, pastebėta, kad vienos lūšies koja lūžusi. Laukinių gyvūnų veterinarijos gydytojai iš Italijos suteikė lūšiai pirmąją pagalbą ir paruošė kelionei.
Gyvūnai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, neturint privalomų dokumentų.
Panevėžio GGAI pareigūnai surašė protokolą asmeniui, kuris Joniškyje neteisėtai laikė, eksponavo ir prekiavo lūšimis. Gyvūnai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, neturint privalomų dokumentų. Surašius protokolą, septynios lūšys buvo paimtos kaip administracinio nusižengimo objektas iki bylos nagrinėjimo.
„Žmonės privalo suprasti, kad laukiniam gyvūnui geriausia gyventi natūralioje gamtoje. Laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje galima tik edukaciniais, nykstančių rūšių išsaugojimo, gyvūnų, kurių kilmė neaiški, gelbėjimo ir panašiais tikslais. Kartu būtina pabrėžti, kad tokiais atvejais žmonės prisiima atsakomybę sukurti tinkamą aplinką, artimą gyvūno prigimčiai, rūpintis juo ir elgtis atsakingai“, – teigia Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.
Žmonės privalo suprasti, kad laukiniam gyvūnui geriausia gyventi natūralioje gamtoje, - sako M.Ramanauskienė.
Kad lūšys laikomos neteisėtai ir netinkamomis sąlygomis, buvo nustatyta rudens pabaigoje. Tada Panevėžio GGAI pareigūnai, gavę pranešimą, atliko rotacinį neplaninį laukinių gyvūnų aptvaro patikrinimą Joniškyje. Tada aplinkosaugos pareigūnai į pagalbą galėjo pasitelkti profesionalus iš Lietuvos ir Italijos ir taip užtikrinti sklandžią apžiūrą: buvo patikrinta lūšių fizinė būklė ir ženklinimas, jos buvo paskiepytos.
Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovės Brigitos Kymantaitės bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu gyvūnams ieškomos geresnės gyvenimo sąlygos, o jie iškeliauja todėl, kad Lietuvoje daugumai jų nėra tinkamų sąlygų kur gyventi.
„Gyvūnai iškeliauja todėl, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipiasi į mus padėti surasti gyvūnams tinkamą vietą gyventi. Šiuo atveju lūšims tinkamų sąlygų gyventi Lietuvoje nėra. Neturime vietų, kur jas būtų galima perkelti, laikinai globoti, užtikrinti tinkamą veterinarinę priežiūrą. Bendradarbiavimo dėka, šiandien 7 lūšys išvyksta į Belgijos gyvūnų gelbėjimo centrą, kur jų laukia veterinarijos specialistai ir globa“, – teigė LGTAO vadovė B.Kymantaitė.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, neteisėtai laikiusiam lūšis, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 300 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų.
Šiauliuose paimti du kaimaniniai krokodilai, žalioji markata, gekonas, pitonas ir žaltys
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, šeštadienį Belgijos ir Olandijos gyvūnų centrams perdavė globoti 6 neleistinai laikomus egzotinius gyvūnus. Iš Šiauliuose įsikūrusio centro šiandien paimti du kaimaniniai krokodilai, žalioji markata, gekonas, pitonas ir žaltys.
Kad būtų užtikrintas procedūros skaidrumas ir teisėtumas, Departamento pareigūnai gyvūnų paėmime pasikvietė dalyvauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą, Kauno zoologijos sodo atstovus.
Prieš paimant gyvūnus Italijos specialistai gyvūnus vizualiai apžiūrėjo.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistės Akvilės Jagučanskytės apmaudu, kad Lietuvoje susiduriame su tokiomis situacijomis.
„Labai gaila, bet Lietuvoje tokiems gyvūnams nėra tinkamų sąlygų ir specialistų, kurie galėtų tinkamai jais pasirūpinti. Pavyzdžiui, markata yra socialus gyvūnas, ji turėtų gyventi gaujose, o šiuo atveju, ji buvo laikoma vieniša“, – teigė A.Jagučanskytė.
Žalioji markata bus perduota į Olandijoje įsikūrusį gyvūnų centrą. Kiti gyvūnai iškeliavo į Belgijoje įsikūrusį gyvūnų centrą.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, neteisėtai laikiusiam gyvūnus gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 300 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų.
