Į ligoninę – po atostogų Egipte
Apie skaudžią šeimos patirtį šeima viešai prabilo praėjus beveik dvejiems metams po sūnaus mirties, sulaukusi komisijos išvadų ir prasidėjus teismams. Vilniečiai sako, jog savo patirtimi dalijasi norėdami apsaugoti kitas šeimas, taip pat dėl to, jog Santaros klinikos, anot jų, nepadarė išvadų po šios nelaimės.
„2021 metais balandžio mėnesį buvo Džiugo gimtadienis. Mes atostogavome Egipte ir grįžę, praėjus trims dienoms, atsigulėme į ligoninę. Sūnus pradėjo viduriuoti, vemti, jam skaudėjo pilvą. Tada iš karto žmona sūnų nuvežė į priėmimo skyrių. Čia buvo atlikti tyrimai ir priimtas sprendimas jį guldyti į ligoninę“, – 15min pasakojo T.Laucevičius.
Į ligoninę kartu su sūnumi atsigulė ir T.Laucevičius, o mama liko namuose, mat šeimoje auga dar du vaikai.
Antros dienos pabaigoje paaiškėjo, kad atostogaujant Egipte Džiugas pasigavo bakteriją – pirmuonį.
„Antros dienos pabaigoje paaiškėjo, kad atostogaujant Egipte Džiugas pasigavo bakteriją – pirmuonį. Santaros klinikose jam buvo skirtas gydymas vaistais. Tačiau esmė, kad tabletes būtinai reikėjo nuryti, kad jos patektų į skrandį, į žarnyną. Tai efektyviausias būdas kovoti su šia bakterija“, – pasakojo T.Laucevičius.
Džiugui vaistus nuryti sekėsi sunkiai, vaikas paniškai bijojo vemti, o situacija – negerėjo, berniukas toliau ir viduriavo, ir vėmė.
Medikai ramino, kad tokia ligos eiga
„Situacija tokia – aš matau, kad jam negerėja, gydytojai sako, kad čia yra normali ligos eiga ir nereikia jaudintis. Bet juk vaikas negali nuryti vaistų, todėl prašiau gydytojų, kad gal reiktų suteikti nejautrą ar imtis kitų sprendimų, nes vaistai neveikia, sūnus fiziškai jiems priešinasi“, – sakė T.Laucevičius.
Pasak vilniečio, medikai konsultavosi su skyriaus vedėja, kitais gydytojais ir nusprendė skirti į veną leidžiamus vaistus. Tačiau Džiugui ir toliau tik blogėjo.
Kaip T.Laucevičiui aiškino medikai, ši bakterija turi vieną rimtą komplikaciją – gali sutrikti inkstų veikla: „Inkstų veiklą tikrino mums atvažiavus, pirmą rytą ir tada nematė nieko blogo. Vėliau daugiau netikrino, nors, mano nuomone, turėjo žiūrėti kiekvieną dieną, jei mato, kad vaikas vemia ir viduriuoja. Tačiau jie to nesekė, nestebėjo.
Jau vėliau paskaičiavau gautuose dokumentuose, kad per tris dienas – tiek Džiugas gulėjo Santarose – pasikeitė apie dvylika gydytojų. Tai reiškia, kad ateina vienas gydytojas, pažiūri, kokia ligos istorija, ir sako, kad kitą dieną kitas priims sprendimą, ką toliau daryti. Tada ateina kitas, ir taip grandinė tęsiasi“, – sakė T.Laucevičius.
Berniuką perkėlė į reanimacijos skyrių
Kaip pasakojo T.Laucevičius, paskyrus į veną leidžiamus vaistus ir įvedus kateterį, medikai pastebėjo, kad patinusi ranka: „Tada vaikui pradėjo kauptis skysčiai, veidas paburko. Supratę, kad kažkas blogai, medikai paskyrė tyrimą dėl inkstų veiklos. Po jo paaiškėjo, kad ji jau sutrikusi. Išgirdau, kad Džiugą perkels į reanimaciją, nors iki tol kartojo, kad gydymas vyksta pagal planą.“
Viena iš gydytojų T.Laucevičiui leido suprasti, kad viskas gerai, o į reanimaciją sūnus perkeliamas dėl viso pikto, nors greičiausiai peritoninės dializės daryti nereikės. Tačiau reanimacijos skyriuje paaiškėjo, kad dializės reikia, nes inkstai nebeveikia, vaiko būklė yra sunki, organizmas nusilpęs.
„Visą tą laiką raminau verkiančią žmoną. Juk, sakiau, esame Santaros klinikose ir nieko geresnio už jas Lietuvoje nėra. Geri gydytojai, medicininė įranga. Aš tikrai taip galvojau“, – kalbėjo T.Laucevičius.
Negavo tėvų sutikimo
Į reanimacijos skyrių Džiugas buvo paguldytas balandžio 15 dieną. Medikai tėvus ramino, kad po dializės sūnaus būklė gali dar blogėti, tačiau tai po tokios procedūros yra normalu. T.Laucevičius sako, kad nebuvo kalbos apie procedūros pavojingumą, juolab apie tai, kad sūnus gali neišgyventi.
„Aš pasirašiau vienintelį dokumentą, kad sutinku dėl peritoninės dializės. Tačiau manęs neklausė dėl centrinės venos kateterizacijos, kad ruošiasi ją daryti. Medikai turėjo gauti mūsų sutikimą, tą vėliau patvirtino ir padarytą žalą nagrinėjusi komisija“, – teigė T.Laucevičius.
T.Laucevičius sako, kad nebuvo kalbos apie procedūros pavojingumą, juolab apie tai, kad sūnus gali neišgyventi.
Būtent kateterizacija ir tapo lemiama – ją atlikęs gydytojas anesteziologas reanimatologas Vladyslavas Staševskis pradūrė centrinę veną.
„Operacijos metu, po peritoninio kateterio įstatymo, gydytojas anesteziologas reanimatologas Vladyslavas Staševskis be vaiko tėvo informuoto sutikimo atliko centrinės venos kateterizaciją, kurios metu prasidėjo vidinis kraujavimas, eigoje hipovoleminis šokas, sukėlę ūminę pohemoraginę anemiją ir lėmusią paciento mirtį“, – rašoma jau vėliau gautose komisijos išvadose.
Pasak T.Laucevičiaus, prasidėjus stipriam kraujavimui medikai vaiką bandė gaivinti, tačiau – nesėkmingai. Ankstyvą rytą Džiugas mirė.
Apie mirtį pranešė telefonu
Visą laiką, kol sūnus buvo reanimacijoje, apie jo sveikatos būklę tėvų niekas neinformavo.
Pačiame skyriuje prie jo būti taip pat nebuvo galima, be to, situaciją sunkino ir tuo metu buvę ribojimai dėl koronaviruso: „Mums telefonu sakė: laukit aštuntos ryto. Bet mes negalėjome laukti, apie ketvirtą ar penktą valandą iš ryto vėl skambinome.
Pasakė: kai bus gydytojai, tada ir pasakys. Tarsi nujausdami, kad kažkas negerai, skambinome toliau, kol apie septintą ryto telefonu pasakė: deja, Džiugas mirė.“
Susirinko žmonės iš administracijos, nė vieno gydytojo, nė vieno žmogaus, kuris buvo prie Džiugo.
Iš ryto tėvai nuvažiavo į ligoninę pasirašyti dokumentų ir tikėjosi pasikalbėti su gydytojais.
„Bet kas nutiko tada? Susirinko žmonės iš administracijos, nė vieno gydytojo, nė vieno žmogaus, kuris buvo prie Džiugo, nors ten jų buvo labai daug. Jų tokia politika. Mums net neleido pasikalbėti su gydytojais.
Be to, kaip reikia tėvams pranešti, kad jų vaikas mirė? Telefonu? Ar jie mums pasiūlė psichologą? Ne, jie mums nieko nesiūlė. Nieko nedarė, jie dingo iš akių, atėjo žmonės, nesusiję su gydymo procesu, ir bandė paaiškinti, kad taip nutiko. Ir viskas.
Paaiškino, kad kai daroma centrinė venos kateterizacija, vienam iš 10 tūkstančių būna, kad praduria veną. Toks paaiškinimas. Bet jūs nužudėt mūsų vaiką. Ar tai yra gydytojų kompetencija – daryti tokias klaidas?
Pikta, kad Santaros klinikos nuo pat pradžių neigia savo kaltę ir neprisiima atsakomybės. Po mūsų įvykio labai stebiu spaudą ir mačiau kelis atvejus, kai vaikai labai panašiomis aplinkybėmis miršta, irgi niekas neaišku ir nėra Santaros klinikų komentarų.
Mes norime, kad jie pažiūrėtų į save, kad keistų tvarką, pagaliau – kad per tris gydymo dienas nepasikeistų dvylika gydytojų. Jau nekalbant apie kritines anesteziologo klaidas. Ten yra sovietinė supuvusi sistema: ginkimės, kad mes to nepadarėme“, – kalbėjo T.Laucevičius.
Netrukus, pradėję teisinius procesus, tėvai sužinojo, gydytojas V.Staševskis iš darbo Santaros klinikose išėjo: „Ar tai nebuvo spaudimas iš valdžios, nes prasidėjo teisiniai dalykai?“
Žalos buvo galima išvengti
Po Džiugo mirties tėvai kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir į Vilniaus apygardos teismą.
Pasak T.Laucevičiaus, Santaros klinikos turėjo atlikti vidinį auditą ir peržiūrėti centrinės venos kateterizacijos protokolą, kaip ji turi būti daroma: „Bet iki šios dienos jie to nėra padarę ir tai yra oficialu. Reiškia, kad ta įstaiga nereaguoja.“
Eksperto nuomone, buvo galima susilaikyti nuo šios procedūros atlikimo arba pasirinkti saugesnį metodą.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, remdamasi ekspertų išvadomis, pripažino, kad kateterio įstatymo operacijos metu centrinės venos kateterizacija nebuvo būtina ar skubi procedūra. Taip pat pažymima, kad gydytojas šiai procedūrai nebuvo gavęs tėvų sutikimo.
„Eksperto nuomone, buvo galima susilaikyti nuo šios procedūros atlikimo arba pasirinkti saugesnį metodą“, – rašoma išvadoje.
Išvadoje išanalizuota ir kaip atlikta pati procedūra. Ekspertų teigimu, ji galėjo būti atlikta netinkamai. Komisija priėmė sprendimą, kad žala buvo padaryta ir jos buvo galima išvengti.
„Pareiškėjų prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies, atlyginant Tadui Laucevičiui 10 700 eurų neturtinę ir 1278 eurų turtinę žalą, Enrikai Laucevičienei atlyginti 11 200 eurų neturtinę žalą“, – rašoma komisijos išvadoje.
Byla – teisme
Tadas ir Enrika Laucevičiai, gavę komisijos išvadą, kreipėsi į teismą, nes jų prašomas žalos atlyginimas buvo didesnis. Teisme atsakovais tapo Santaros klinikos bei Valstybinė ligonių kasa.
„Su Valstybine ligonių kasa mes pasirašėme taikos sutartį. Nors iš karto jie nebuvo linkę tartis taikiai, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir patys inicijavo susitikimą. Tai nustebino net mūsų advokatą, nes, sakė jis, tokių dalykų jo praktikoje nebuvo.
Manyčiau, kad jie jaučia, jog kažkas blogai, ir padidino mūsų prašomų išmokų sumas. Tačiau tiek ir galiu pasakyti, nes taikos sutarties turinys yra konfidencialus ir neviešinamas. O Santaros klinikos ir toliau viską neigia.
Mes teismo prašėme, kad jie būtų atsakovais dėl Džiugo brolio ir sesers patirtos žalos netekus brolio ir ją atlygintų. Kol kas teisėja sustabdė bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinimo, ar Santaros klinikos gali būti atsakovu dėl brolio ir sesers patirtos žalos.
Kitas mūsų žingsnis – baudžiamoji byla anesteziologui, kuris padarė grubią klaidą. Kartu su advokatu ruošiame dokumentus“, – sakė T.Laucevičius.
Įrodymų kelias – ilgas
Kaip 15min sakė T.Laucevičius, kelias, kurį jiems tenka eiti ieškant tiesos – ilgas ir sudėtingas.
„Komisija dėl žalos atlyginimo situaciją nagrinėjo maždaug metus. Manyčiau, kad tai medikams sukurta sistema, ji yra palengvinimas tada, kai gydytojai padaro tokias skaudžias klaidas. Ilgas kelias, kol kažką įrodai ir galiausiai, net įrodžius, kad žala buvo, toliau reikia bylinėtis civiline tvarka, nes Santaros klinikos viską ginčijo. Nesuprantu šios sistemos.
Be viso to, mirus sūnui mums tai buvo labai sunkūs metai. Ir pirmi, ar antri. Sunku yra ir šiandien. Nežinau, kiek metų turi praeiti. Gal penki, gal dešimt? O gal lengviau nebus niekada?“ – kalbėjo T.Laucevičius.
Reta mirtina komplikacija
Kaip savo atsakyme Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai teigė Santaros klinikos, paciento mirties atvejis buvo išnagrinėtas 2021 m. birželio 21 dieną vykusiame išplėstiniame mirties atvejo nagrinėjimo posėdyje.
Jo protokolo išvados: pacientas sirgo infekciniu nekroziniu opiniu kolitu, kuris komplikavosi trombine mikroangiopatija – hemoliziniu ureminiu 7 sindromu.
Atliekant tolesniam gydymui būtiną centrinės venos kateterizaciją, įvyko nepageidaujamas įvykis, reta mirtina komplikacija – per pažeistą vidinę jungo veną (kateterio įvedimo vietą) prasidėjo nekontroliuojamas kraujavimas, hemoraginis šokas, pohemoraginė anemija ir pacientas mirė.
Su gydytoju V.Staševskiu 15min susisiekti nepavyko.
Komentuoti situacijos negali
Savo komentarą pateikė ir Santaros klinikų komunikacijos tarnyba.
„Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir apgailestaujame, kad mūsų klinikose 2021-04-16 įvyko intervencinės procedūros komplikacija, kuri baigėsi paciento mirtimi. Norime pabrėžti, kad kiekvienas netikėtas mirties atvejis yra sukrečiantis ir skaudus ne tik artimiesiems, bet ir tuo metu teikusiems paslaugas medikams bei visam klinikų kolektyvui“, – rašoma klinikų pateiktame komentare.
15min pateiktame atsakyme pažymima, kad Santaros klinikos yra viena didžiausių trečio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių Lietuvos ligoninių, kurioje koncentruojasi itin sudėtingi atvejai: „Norėtųsi, kad visais atvejais mūsų kolektyvo teikiama pagalba būtų sėkminga, tačiau tenka pripažinti, kad ne visada pavyksta išvengti gydymo komplikacijų ir liūdniausių baigčių.
Pažymime, kad Santaros klinikos aptaria kiekvieną mirties atvejį, įvertindamos taikytą diagnostiką, gydymą ir jų atitiktį medicinos praktikai, taip pat aptaria įvykusių komplikacijų priežastis bei jų valdymą, intervencinių procedūrų tvarkos, indikacijų bei jų atlikimo metodikų laikymąsi. Labai gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai medicina yra labai pažangi, ne visada pavyksta išvengti skaudžių netekčių.
Vykstant teisiniams procesams, komentuoti konkretaus atvejo Santaros klinikos negali.“
Taip pat teigiama, jog konkrečią situaciją ir asmeninį gyvenimą komentuoti draudžia ir Bendrasis duomenų apsaugos įstatymas ir Visuomenės informavimo įstatymas.
