Pagal regioninio atstovavimo principą, 67-osios Generalinės Asamblėjos pirmininką turi deleguoti vadinamoji Rytų Europos valstybių grupė, kuriai, be Lietuvos ir Serbijos, priklauso dar 21 valstybė. Kadangi jos nesugebėjo susitarti dėl vieningo kandidato, penktadienį Niujorke teko surengti slaptą balsavimą.
Pastarąjį kartą Generalinės Asamblėjos, kuriai priklauso visos 193 organizacijos narės, vadovas tokiu būdu buvo renkamas 1991-aisiais, kai nesusitarė Azijos-Ramiojo vandenyno grupė.
Kaip penktadienį ryte pranešė Serbijos radijo ir televizijos transliuotojo B92 tinklalapis, D.Čekuolio kandidatūrą žadėjo paremti tokios šalys kaip JAV ir Vokietija. Diplomatinių šaltinių teigimu, jos pastarosiomis savaitėmis padidino spaudimą. V.Jeremičius esą turėjo nedidelį pranašumą prieš konkurentą.
Buvusios Jugoslavijos atstovai Generalinei Asamblėjai jau yra pirmininkavę: jugoslavas Lazaras Mojsovas – 1977-aisiais, makedonas Srgjanas Kerimas – 2007-aisiais.
Konkurentas atsirado netikėtai
Kad D.Čekuolis šiemet pretenduos tapti JT Generalinės Asamblėjos pirmininku, Lietuva paskelbė dar 2004-aisiais. Iki šių metų pradžios nebuvo nė vienos šalies, kuri taip pat būtų išsakiusi norą pirmininkauti artimiausiai Generalinės Asamblėjos sesijai, o kai kurios valstybės pateikė kandidatūras vėlesniam laikui.
Bet vasarį, mūsų šaliai ėmus vis garsiau kritikuoti Serbiją dėl nepakankamos pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, dėl elgesio su investuotojais ir siekiant sureguliuoti Kosovo konfliktą, Belgradas netikėtai iškėlė V.Jeremičiaus kandidatūrą.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija išreiškė nuostabą, kad Serbija pasirinko kandidatuoti į tą pačią vietą taip vėlai, ypač po to, kai tiek žodžiu, tiek raštu buvo paprašyta serbų paramos D.Čekuoliui.
Rusija: „Negalime remti kandidato į Generalinės Asamblėjos pirmininkus, kuris nesupranta pergalės prieš nacizmą svarbos – tos pačios pergalės, kuri leido sukurti JT.“
Vilniaus netenkina Serbijos elgesys su lietuvių investuotojais. Bendrovės „Alita“, „Arvi“ ir „Sanitex“ šioje šalyje investavo dešimtis milijonų litų, bet jų sutartys buvo paskelbtos negaliojančiomis, o įsigytos akcijos nacionalizuotos.
Kurį laiką Lietuva priešinosi, kad Serbijai būtų suteiktas kandidatės į ES statusas, ir atsitraukė tik Europos Komisijai pažadėjus gerinti verslo ir investicinę aplinką. Oponentų stovykloje liko tik rumunai, todėl ES valstybių užsienio reikalų ministrų taryba rekomendavo Bendrijos vadovams kovą patvirtinti kandidatės statusą Serbijai.
V.Jeremičiaus kandidatūrą rėmė Rusija. Diplomatai neoficialiai teigė neabejojantys, kad už tokio Serbijos žingsnio slypi Maskvos, kuri Belgradą palaiko ir Kosovo klausimu, interesai. Serbija iki šiol atsisako pripažinti 2008 m. paskelbtą Kosovo nepriklausomybę.
Anot Rusijos, paremti Lietuvos kandidatą į aukštas pareigas JT sutrukdė požiūris į istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. „Negalime remti kandidato į Generalinės Asamblėjos pirmininkus, kuris nesupranta pergalės prieš nacizmą svarbos – tos pačios pergalės, kuri leido sukurti JT“, – „Reuters“ naujienų agentūrai teigė Rusijos misija JT.
Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, Maskvą suerzino D.Čekuolio pastabos 2010 m gegužę Generalinėje Asamblėjoje minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines. „Mūsų valstybei karo pabaiga neatnešė laisvės. Tai lėmė naują Sovietų Sąjungos okupaciją ir aneksiją. Mano šalis tapo valdoma kito totalitarinio režimo, sovietinio komunizmo“, – tuomet sakė diplomatas.
Anksčiau užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis yra sakęs, kad Serbija taip pat pagrasino blokuoti Lietuvos siekį užimti nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės vietą 2014 m., jei Vilnius neatsiims D.Čekuolio kandidatūros.
Likus kelioms dienoms iki penktadienio balsavimo Lietuvos žiniasklaidoje, remiantis archyviniais dokumentais, gretinamos agento pseudonimu R.Leipus ir D.Čekuolio pavardės. A.Ažubalis agentūrai BNS pareiškė gavęs Liustracijos komisijos patvirtinimą, kad D.Čekuolis nebendradarbiavo su KGB.