Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti vėlai pirmadienį, bet praėjus vos kelioms valandoms nuo balsavimo pabaigos A.Vučičius, savo šaliai vadovaujantis jau dešimtmetį, atrodė neabejojantis savo aiškia persvara ir teigė, kad antro turo neprireiks.
„Man malonu, kad daugybė žmonių balsavo ir parodė Serbijos visuomenės demokratinę prigimtį“, – per televiziją skelbdamas savo pergalę sakė A.Vučičius. Prezidentas pareiškė gavęs apie 60 proc. balsų.
„Šįkart nebuvo jokio įtempto laukimo“, – pridūrė jis.
Maždaug 7 mln. gyventojų turinti šalis rinko prezidentą, 250 vietų parlamentą ir kelių savivaldybių tarybų narius.
Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad dešimt metų valdžioje išbuvusi A.Vučičiaus vadovaujama valdančioji centro dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS) išsaugos parlamento kontrolę, o prezidentas bus perrinktas antrai kadencijai.
Rusijos invazija į Ukrainą visiškai nustelbė rinkimų kampaniją, kurioje, kaip anksčiau sakė stebėtojai, daugiausia dėmesio turėjo būti skirta tokiems klausimams kaip aplinkos apsauga, korupcija ir žmogaus teisės.
A.Vučičius neabejotinai pasinaudojo tuo, kad į Europą grįžo karas, taip pat visuomenės būgštavimais dėl galimo nestabilumo, bandydamas įtikinti rinkėjus, kad esą tik jis gali išgelbėti šalį nuo tokios krizės.
„Asmeniškai aš matau stabilią pažangą, ir atitinkamai balsavau, laikydamasis šio požiūrio“, – naujienų agentūrai AFP sakė Belgrade savo balsą atidavęs 52 metų valdininkas Milovanas Krstičius.
„Ukrainos krizės įtaka rinkimų rezultatams buvo didžiulė“, – prezidentas sakė savo pergalės kalboje.
Vis dėlto po A.Vučičiaus kalbos pagrindinis opozicijos kandidatas Zdravko Ponošas neketino pasiduoti.
„Šie rinkimai tėra Aleksandro Vučičiaus pabaigos pradžia... Neketiname iššvaistyti šios galimybės“, – teigė Z.Ponošas.
Sostinėje Belgrade balsavimą trumpam aptemdė apsistumdymas tarp kandidato į parlamentą Pavlės Grbovičiaus ir A.Vučičiaus SNS šalininkų. Taip pat buvo pranešimų apie nedidelius susirėmimus ir rinkėjų bauginimą.
Vėliau sakydamas savo pergalės kalbą A.Vučičius neigė, kad buvo kokių nors nusižengimų.
Serbijos rinkimų komisija prognozavo, kad rinkėjų aktyvumas bus apie 60 proc. – apie dešimčia procentinių punktų didesnis nei per vėliausius visuotinius rinkimus 2020 metais.
Kosovo, buvusios Serbijos provincijos, serbai irgi dalyvavo rinkimuose – jie išvažiavo balsuoti apie 40-čia autobusų, Prištinos valdžiai atsisakius leisti organizuoti balsavimą šalies teritorijoje.
Dešimtmetis valdžioje
Vos keli mėnesiai prieš rinkimus opozicija atrodė stiprinanti savo pozicijas.
Sausį A.Vučičius sustabdė prieštaringai vertinamą ličio kasyklos projektą po masinių demonstracijų visoje šalyje, per kurias į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.
A.Vučičiui tai buvo retas pralaimėjimas, nes per dešimtmetį prie valdžios vairo – premjero, prezidento, vicepremjero postuose – jam retai kada tekdavo atsitraukti.
Prieš rinkimus apklausos rodė, kad A.Vučičius sekmadienį vėl laimės, nors opozicija vylėsi, kad didelis rinkėjų aktyvumas gali nulemti antrą rinkimų ratą.
Tačiau apžvalgininkai sako, kad opozicijos šansai nuversti A.Vučičių ar pakirsti jo koaliciją parlamente, kur jai priklauso didžioji dalis mandatų, yra menki.
Prezidentas taip pat rūpestingai derino šalies atsaką į karą Ukrainoje – oficialiai pasmerkė Rusiją Jungtinėse Tautose, bet nepaskelbė sankcijų Maskvai. Serbijoje daugybė gyventojų teigiamai vertina Kremlių ir palaiko Rusijos karą Ukrainoje.
Opozicija savo ruožtu vengia kritikuoti vyriausybės užimamą poziciją dėl šio konflikto, nes baiminosi, kad bet kokie raginimai imtis griežtesnių priemonių Rusijos atžvilgiu gali atsigręžti prieš ją rinkimų apylinkėse.
A.Vučičius prieš rinkimus taip pat turėjo daug kitų pranašumų.
Per valdymo dešimtmetį A.Vučičius tvirtai suėmė valdžios svertus, iš esmės perimdamas žiniasklaidos ir vyriausybės tarnybų kontrolę.
Likus keliems mėnesiams iki rinkimų A.Vučičius paskelbė apie naują paramos paketą 16–29 metų asmenims, numatydamas jiems po dvi 100 eurų paramos išmokas. Kritikai pareiškė, kad prezidentas taip bando pirkti balsus.