Suskiai. Padugnės. Kikimaros. Padlos. Tokiais žodžiai savo globotinius esą plūdo Raseinių rajono Gapšių kaimo gyventojas Stanislovas Sereika. Iš jo burnos neva sklido ne tik keiksmai, bet ir grasinimai. „Užmušiu. Savaitę ėst neduosiu“, – cituoja raseiniškė Indrė, prieš kelias savaites tapusi konflikto liudininke.
Šį incidentą vaikus globojančių Sereikų šeimynoje ji stebėjo viešėdama pas seserį. Išgirstos tirados vis skambėjo moters ausyse.
Visą vakarą ramybės neradau, todėl grįžusi namo paskambinau Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriui.
„Visą vakarą ramybės neradau, todėl grįžusi namo paskambinau Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriui. Pasirodo, kažkas anoniminiu skambučiu jau buvo situaciją pranešęs į Vilnių. Darbuotoja iš Raseinių man paaiškino, kad į įvykį jau sureaguota. Sako, mes jau buvome nuvykę, tačiau pažeidimų neužfiksavome. Konfliktas esą vyko tarp sutuoktinių, tačiau aš savo ausimis girdėjau, kaip viskas buvo iš tikrųjų“, – 15min pasakojo susijaudinusi Indrė.
Ji neneigia, kad į vaikų, benzininiu pjūklu pjovusių malkas, ir globėjo barnį įsikišo vyro žmona Aldona Sereikienė: „Ji puolė raminti įsikarščiavusį vyrą: „Baik šaukt, ar matai – žmonės jau žiūri.“ Jis ir nutilo.“
Vėliau Indrė sesers pasiteiravo, kas čia dedasi. „Man paaiškino, kad šaukti ant vaikų ten kasdienybė. Vaikai reikalingi tik dėl pinigų ir darbo jėgos. Aš pati niekada nesu mačiusi jų žaidžiant. Jie vergai“, – baisisi Indrė.
Moters supratimu, be biologinių tėvų globos likę vaikai yra traumuoti ir pažeisti. „Gali būti, kad jie ir prieštarauja, ir pyksta ant viso pasaulio, bet globėjų pareiga ir atsakomybė jais rūpintis, grąžinti tikėjimą žmonėmis“, – svarsto Indrė.
„Negi reikia trečios nelaimės?“
Indrė pasakoja, kad Sereikų globojami berniukai vasarą nuolat dirba: kapoja malkas, traktoriumi pjauna žolę ne tik teritorijoje, kurioje gyvena, bet ir atskirai gyvenantiems jau suaugusiems Sereikų biologiniams vaikams.
Indrė pasakoja, kad jos sesers sūnus susidraugavo su vienu šeimos globojamu jaunuoliu: „Jis skųsdavosi: „Negyvensiu, nes mane čia ėda.“
Aš pati niekada nesu mačiusi jų žaidžiant. Jie vergai.
Indrės teigimu, berniukas yra užsiminęs ir apie savižudybę. Tačiau šio signalo niekas laiku neperskaitė.
Bendruomenė sukruto tik tuomet, kai policijos suvestinėje atsirado eilutė: „Rugpjūčio 19 dieną Gabšių kaime prie ūkinio pastato rastas vaikino, gimusio 2000 metais, lavonas be išorinių sužalojimų.“
Vaikinas buvo pilnametis – 18-ka jam suėjo kovą.
„Jis dingo penktadienį, tačiau niekas nepasigedo. Sekmadienį jį rado mažametis pusbrolis. Tai – jau antras savižudybės atvejis šeimynoje. Prieš kelerius metus čia irgi nusižudė jaunuolis. Negi niekas nieko nedarys? Negi reikia trečios nelaimės?“ – susijaudinimo neslėpė Indrė.
„Atvažiuokite – mes nieko neslepiame“
Išgirdusi tokius samprotavimus ką tik globotinį palaidojusi A.Sereikienė pravirko.
„Pasakykite, kas tas žmogus. Jei tik žinočiau, nueičiau ir paklausčiau, ką aš jam blogo padariau, kad taip mus šmeižia, – drebančiu balsu kalbėjo moteris. – O Dieve mano, atvažiuokite, pažiūrėkite mūsų gyvenimą, aplinką, buitį – mes nieko neslepiame.“
Kam mes ką padarėme gyvenime, kad jis mus taip skriaudžia.
Trečiadienį Sereikos su globotiniais vyko į Kauną pasikalbėti su psichologe. „Ne tik vaikams, mums patiems reikia psichologinės pagalbos, nes tikrai labai sunku. Kam mes ką padarėme gyvenime, kad jis mus taip skriaudžia: pirma, kad vienas vaikas mus įskaudino, dabar antras“, – apgailestavo A.Sereikienė.
Moteris teigė, kad su iš gyvenimo pasitraukusiu globotiniu santykiai buvo geri. „Po pilnametystės jis krėtė velnius, bet mes gražiai prašėme „Tomukai, Tomyti, būk geras, galvok, gal į užsienį važiuok.“ Mano anūkas jį kvietė, sako, įdarbinsiu. Širdis plyšta. Mes jo niekada neatstūmėme – palaidojome savo lėšomis“, – pasakojo moteris.
Nepalūžti Sereikoms padeda vaikų – savų ir globotų – palaikymas: „Dabar visi sulėkė, suvažiavo. Net iš užsienio. 18-ka mūsų vaikų gyvena svetur: dirba, šeimas sukūrę, namus perka.“
Šeimyna įtarimų nekėlė
„Esu pritrenkta ir šokiruota, nes šeimyną pažįstu daugiau nei 20 metų“, – 15min kalbėjo ilgametė Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė.
Vaikų teises rajone ji sergėjo du dešimtmečius, tačiau liepos 1–ąją startavus vaiko teisių apsaugos sistemos reformai principingai nusprendė pasitraukti.
„Nebetikiu sistema ir tuo, kad ji bus geresnė, vadinasi, negaliu joje būti. Negaliu dirbti darbo, kuriuo netikiu“, – paskutinę darbo dieną 15min sakė specialistė.
Moteris nesiima spręsti, kas galėjo būti nelaimės Sereikų šeimynoje priežastis. Tačiau ji pabrėžia niekada neturėjusi pretenzijų globėjams.
„Gal ir pasitaikydavo auklėjimo klaidų, tačiau iš esmės savo požiūriu į vaikus ši pora buvo išskirtinė. Man nė karto nekilo jokių įtarimų, nėra aplankiusi bloga nuojauta, nors intuiciją vaiko teisių pažeidimams turėjau tikrai labai išvystytą. Visada buvau pirmiausia vaikų advokatė“, – teigė R.Klevinskienė.
Apie Sereikas negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio.
Ji pažymėjo, kad rajone buvo šeimynų, kurios dėl netinkamo elgesio su globotiniais jos pastangomis buvo išardytos.
„Tačiau apie Sereikas negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio: jie visada rūpinosi vaikais, jų sveikata, aktyviai spęsdavo mokykloje kilusias problemas. Šeimyna įsikūrusi tik 5 kilometrai nuo Raseinių, todėl ją lankydavau iš anksto neįspėjusi – niekada neužtikau nieko įtartino. Vaikai būdavo linksmi, bendraujantys, pokalbis būdavo laisvas, minčių dėstymas nesuvaržytas, akių kontakto nevengdavo“, – pasakojo R.Klevinskienė.
Globotiniai sugrįžta su šeimomis
R.Klevinskienė sutinka: nėra namų be dūmų. Reikalui esant, Sereikos gal ir subardavo, sudrausmindavo globotinius. S.Sereika griežtas vyras, vaikai žinojo taisykles – 22 val. vakaro visi privalo būti grįžę namo.
Šeimyną Sereikos įkūrė 1994 metais. Anuomet šeima, auginusi keturis biologinius vaikus, turėjo nemažą ūkį.
„Aprūpindavo vaikus šviežiu šiltu pienu, sviestu, varške. Tačiau dabar ūkio, kuriame reikėtų dirbti, nėra. Vaikai nebent sode renka obuolius, tvarko gėlynus, pjauna žolę, važiuoja uogauti. Bet kaip kitaip juos išmokyti gyvenimo?“ – svarstė R.Klevinskienė.
Sereikos, dabar jau pensinio amžiaus žmonės, per gyvenimą išauklėjo ir į savarankišką gyvenimą išlydėjo apie 30 be tėvų globos likusių vaikų.
„Ar ne geriausias įrodymas, kad ten viskas gerai, yra jau užaugusių vaikų sugrįžimas per didžiąsias metų šventes, Tėvo, Motinos dieną? Galėtų kojos nekelti, tačiau atvažiuoja su savo šeimomis. Ir dabar namuose pilna žmonių: palaikyti tėvus nelaimėje atvyko ir biologiniai vaikai, ir globotiniai“, – samprotavo R.Klevinskienė.
2012 metais šeimyna buvo apdovanota aukščiausiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimu „Gerumo žvaigžde“, kuris skirtas už pasiaukojimą vaikams bei ypatingus nuopelnus socialinės apsaugos ir darbo srityse.
Kartu nebegyveno
R.Klevinskienė pažymėjo, kad nusižudęs 18-metis nuo gegužės jau negyveno Sereikų namuose, buvo išsinuomojęs butą Raseiniuose.
Žinia, pasibaigus vaiko globai dėl pilnametystės skiriama vienkartinė 75 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka įsikurti.
„Šiuo metu jis tikrai turėjo ir pinigų pragyvenimui, ir stogą virš galvos, todėl su globėjais galėjo nepalaikyti jokių ryšių, tačiau pas juos vis užsukdavo“, – atkreipė dėmesį R.Klevinskienė.
Tikiuosi, kad kreipęsis žmogus neturėjo paslėptų kėslų, kad tai nėra koks nors sąskaitų suvedimas.
Teisybės dėlei, globotinis buvo paprašytas išsikraustyti, nes buvo linkęs pažeidinėti namų elgesio taisykles: negrįždavo laiku, yra grįžęs į namus neblaivus, nepilnamečių vaikų akivaizdoje vartodavo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius globėjų atžvilgiu.
Dėl to jam buvo pasiūlyta paisyti taisyklių, elgtis pagarbiai, nedaryti blogos įtakos nepilnamečiams arba jis turi ieškoti kitos gyvenamosios vietos. Vaikinas dažnai svečiuodavosi šeimynoje, likdavo nakvoti savo buvusiame kambaryje.
Savižudybės, įvykusios prieš ketverius metus, su šių dienų įvykiais ji irgi nesietų.
Tąkart nusižudė 21 metų jaunuolis. Įtariama, kad šiam žingsniui jį pastūmėjo nesusiklostę santykiai su mergina iš to paties kaimo.
Žmonės tapo liguistai įtarūs?
Šeimynoje, globojamoje Sereikų, šiuo metu auga keturi 11–14 metų vaikai. Jie į šeimyną pateko būdami vos kelerių metų. Daugiau globotinių Sereikos nepriima.
„Žmonėms jau apie 70 metų. Jie vertina savo realias galimybes – amžių, sveikatą – ir elgiasi atsakingai“, – neabejoja R.Klevinskienė.
20 metų vaikų teises teismuose gynusi R.Klevinskienė sako išmokusi kliautis faktais ir profesine intuicija, kuri dažniausiai neapgaudavo.
„Aišku, kad šeimose, ypač gausiose, susiklosto įvairių situacijų – tenka ir balsą pakelti, ir griežtesnį žodį pasakyti. Tačiau visuomenė, mano galva, tokias situacijas ėmė vertinti liguistai. Tikiuosi, kad žmogus, kreipęsis į vaiko teisių tarnybas, neturėjo paslėptų kėslų, kad tai nėra koks nors sąskaitų suvedimas“, – svarstė R.Klevinskienė.
Ji pažymėjo, kad yra Sereikų globotinių, kurie baigę aukštąjį mokslą. „Mes su kolegomis pastebėdavome, kad per šeimynų šventes įvairiuose renginiuose sereikiukai niekada nepuldavo prie vaišių stalo, negriebdavo nei saldumynų, nei sulčių kaip kiti vaikai, nes viso to gaudavo ir namuose“, – pasakojo R.Klevinskienė.
Dėmesys laisvalaikiui ir gabumams
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė 15min patvirtino, kad Raseinių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius iki šių metų liepos nėra sulaukęs pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaikų teises šeimynoje ar pranešimų apie netinkamai vykdomas globėjų pareigas.
Šeimyna įsikūrusi buvusiame vaikų darželyje, kurį iš esmės suremontavo savo jėgomis, pritaikė jį vaikų gyvenimui ir poreikiams.
Vaikams yra užtikrintas laisvalaikio praleidimas: įrengta krepšinio aikštelė, nupirkti dviračiai, paspirtukai.
„Vaikų gyvenimo sąlygos šeimynoje visada buvo geros, kiekvienas iš vaikų turėjo/turi pakankamai erdvės. Vaikams yra užtikrintas laisvalaikio praleidimas: įrengta krepšinio aikštelė, nupirkti dviračiai, paspirtukai, kitos priemonės.
Globėjai, pastebėję vaikų gabumus, sudarė sąlygas ugdytis papildomai, atostogų metu išleisdavo pasisvečiuoti pas jau pilnamečius užsienio valstybėse įsikūrusius savo globotinius.
Turiningos vaikų vasaros atostogos: dalyvauja futbolo maratonuose, važiuoja keletą kartų prie jūros, svečiuojasi kitose šeimynose, kviečiasi pas save kitas šeimynas“, – vardijo V.Arnašė.
Globojamų vaikų tėvams visuomet buvo sudarytos sąlygos lankyti vaikus.
Įvykių chronologija:
* Sekmadienį buvo rastas nusižudžiusio vaikino kūnas.
* Pirmadienio rytą kalbėta su Raseinių vaikų globos namų Globos centro koordinatore, suderinta visai šeimynai psichologo konsultacija.
* 14 val. Raseinių rajono vaiko teisių specialistės Marija Muchambetalijeva ir Lina Jašauskienė nuvyko į šeimyną. Bendrauta su kiekvienu nepilnamečiu vaiku atskirai. Jiems buvo paaiškinta, kad pokalbio turinys nebus atskleistas globėjams. Vaikai buvo ramūs, kalbėjo noriai, nė vienas jų neišsakė nenoro gyventi šeimynoje, neišsakė pastabų dėl globėjų galimo netinkamo elgesio su jais, žeminimo, vertimo dirbti.
Šeimyna net nedvejodama sutiko priimti psichologinę pagalbą.
Specialistė M.Muchambetalijeva bendravo su globėjais ir į jų namus atvykusiais pilnametystės sulaukusiais globotiniais. Nė vienas iš jų neišsakė pastabų globėjams, teigė, kad lig šiol su jais šiltai bendrauja ir sukūrę savas šeimas visada gali tikėtis palaikymo, paramos.
* Šeimyna net nedvejodama sutiko priimti psichologinę pagalbą, tačiau paaiškino, kad antradienį vyks laidotuvės, todėl atvykti į suorganizuotą psichologo konsultaciją negalės. Trečiadienį (2018-08-22) globėjai kartu su vaikais vyko į Kauną pas privačią psichologę, pas kurią lankydavosi anksčiau – ji yra įgavusi pasitikėjimą. Globėja įsipareigojo pateikti tarnybai pažymą iš psichologės.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
