Jo duomenimis, Lietuvoje nuo kovo 4 iki 10 dienos sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo ir siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Prieš tai buvusią savaitę šis rodiklis siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Užregistruoti trys mirties nuo gripo atvejai: du Šiaulių apskrityje ir vienas Kauno apskrityje. Asmenys priklausė vyresnių nei 90, 80–89 ir 70–79 metų amžiaus grupėms, visi nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo lėtinių ligų.
Nuo COVID-19 ligos praėjusią savaitę nemirė nė vienas žmogus.
Per savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 51 žmonės: 24 vaikai, penki asmenys, priklausantys 18-64 metų amžiaus grupei, ir 22 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi penki žmonės, iš jų du vaikai.
NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną užfiksuoti 23 mirties nuo gripo atvejai, 2022–2023 metų gripo sezonu jų užfiksuota 21.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Epideminio 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo lygio neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi. Nė viena savivaldybė nėra paskelbusi epidemijos.
Anot NVSC, sezonine gripo vakcina rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijasi aktyviai – sunaudota 98,6 proc. valstybės lėšomis nupirktų vakcinų.
Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo duomenimis, nuo vasario 26 iki kovo 3 dienos sezoninio gripo aktyvumas Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse išliko padidėjęs, nors nuo penktosios metų savaitės matoma mažėjimo tendencija.
Sergamumo situacija Lietuvoje panaši kaip ir kitose šalyse.
