– Pradėkime nuo Aukščiausiojo Teismo nuolatinio pirmininko. Nuo 2019-ųjų nuolatinio žmogaus, kuris pirmininkautų Aukščiausiajam Teismui, nėra ir Europos Komisija kritikuoja tai. Kodėl stringa šis procesas?
– Labai geras klausimas. Aš manau, kad kuo greičiau bus daugiau apibrėžtumo ir aiškumo ir šitoje teismų sistemos vietoj, tuo daugiau dėmesio mes galėtume skirti klausimui ir apie tai, ar mūsų teismų sistema veikia skaidriau, ar ne, ar efektyviau, ar ne, palyginus su pernai.
Ir aš, žiūrint iš antikorupcinės perspektyvos, be abejo, labai norėčiau, kad teismai skirtų daugiau dėmesio, visa teismų bendruomenė skirtų daugiau dėmesio kaip tik skaidrumui ir interesų stebėsenai, interesų deklaravimui, interesų konflikto nebuvimui.
– Ką duotų nuolatinio pirmininko paskyrimas ir ką atima jo nebuvimas?
– Nežinau, ar esu pats kompetentingiausias žmogus komentuoti būtent šitą klausimą, bet aš labai norėčiau dar didesnės lyderystės iš teismų kaip tik antikorupcinėj srity, skaidrumo srity.
Labai norėčiau diskusijos ir geresnio sutarimo, o tai kodėl, pavyzdžiui, stambios korupcijos bylos taip ilgai nagrinėjamos? Kaip padaryti taip, kad mes galėtumėm greičiau sulaukti atsakymų į esminius klausimus – kaltas ar ne. Ką daryti, jeigu vis dėlto reikia didesnių pajėgumų, didesnių resursų, galbūt yra procedūrinių dalykų, galbūt tai yra teisėsaugos atsakomybė? Aš labai norėčiau kaip tik tokio pobūdžio kalbos ir, manau, kad tai yra labai svarbu Lietuvai.
– „MG Baltic“ byla – 4 metus buvo nagrinėjama ir irgi, kai jos rezultatas buvo paskelbtas, mes kalbėjom, kad ilgai užtruko nagrinėjimas, visuomenė spėjo jau ir nuteisti, ir išteisinti, ir užmiršti, ir prisiminti paskui tuos, kurie dalyvavo toje byloje. Tai galėtų būti vienas iš tų rezonansinių įvykių – kaip pavyzdys – mūsų teismų Lietuvoje?
– Būtent, labai geras jūsų pastebėjimas, prisimenam puikiai, kaip pavasarį labai daug kas diskutavo apie šios bylos epopėją, pirmąjį sprendimą, nes aišku, kad tai yra tik pokalbių ir istorijos pradžia.
Ir aš manau, kad taip, vienareikšmiškai – greitesnis sprendimų priėmimas, kokybiškas, bet greitesnis sprendimų priėmimas galėtų leisti visuomenei jausti ir pulsą, ir geriau suprasti, o tai kaip čia viskas vyksta, ir žinoti, kad teisingumo arba atsakymų į tam tikrus klausimus mes galime sulaukti greičiau negu po pusės dešimtmečio.
– Kita tema – korupcija. Yra pagyrimų toje ataskaitoje Lietuvos sistemai, sako – imamasi veiksmų, kad korupcija būtų valdoma, pavyzdžiai keli yra. Bet, sako Europos Komisija, viešuosiuose pirkimuose korupcijos rizika išlieka aukšta. Jūsų manymu, kur yra didžiausias plyšys, kurį mes turėtume pradėti lopyti arba bent jau atidžiau pro jį pasižiūrėti, kalbant apie korupcijos riziką viešuosiuose pirkimuose?
– Taip, tai aš džiaugiuosi, kad (Europos) Komisija skiria dėmesio viešiesiems pirkimams ir manau, kad Viešųjų pirkimų tarnybos laukia keli labai įdomūs metai, nes į Lietuvą ateina labai daug Europos Sąjungos pinigų, o problemos iš esmės yra tos pačios, nes mes Lietuvoje, drįsčiau sakyti, per COVID laikotarpį atidėjome tam tikrų itin svarbių klausimų sprendimus ir neskiriam tinkamo dėmesio stambios korupcijos rizikų valdymui, tai yra stambios korupcijos tinkamam užkardymui.