Anot Sergejaus Muravjovo, ši situacija verčia susimąstyti, kad politikai jaučiasi nebaudžiami, o visos partijos turėtų aiškiai išsakyti savo poziciją, kaip elgtųsi tokiose situacijose.
„Manyčiau, kad ponas Gapšys turėtų sekti pono Masiulio pėdomis ir mažų mažiausiai aiškiai išreikšti norą, paprašyti kolegų panaikinti jam Seimo nario neliečiamybę tam, kad mūsų teisėsaugos atstovai galėtų kuo įmanoma efektyviau atlikti ikiteisminį tyrimą, visus veiksmus“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis BNS sakė, kad jeigu įtarimai pasitvirtintų, V.Gapšys negalėtų likti partijos nariu. Šį pareiškimą komentuodamas S.Muravjovas sakė, kad atsakomybės turi reikalauti ir partijos kolegos.
„XXI a. turime nuolat kelti korumpuoto elgesio kainą ir tai reiškia, kad susikompromitavęs politikas arba valstybės tarnautojas turi prisiimti visą atsakomybę, lygiai taip pat jo kolegos turi reikalauti, kad jis prisiimtų atsakomybę“, – teigė S.Muravjovas.
Jo nuomone, jei įtarimai V.Gapšiui pasitvirtins, tai „bus cinizmo viršūnė“, o pati situacija verčia susimąstyti, kad politikai atstovauja verslui.
„Jei įtarimai ponui Gapšiui pasitvirtins, tai bus cinizmo viršūnė, žinant, kiek daug metų Darbo partija dalyvavo taip vadinamosios Darbo partijos bylos diskusijose, žinant, kiek tai turėjo mūsų požiūriui į politinių partijų atskaitingumą. Tai, kad dabar kalbame ne vien apie Liberalų sąjūdį, bet ir Darbo partiją, verčia mus susimąstyti, ar tai nėra labai aiškus signalas, kad mūsų politikai tikrai dažnai jaučiasi nebaudžiami įstatymų ir veikia gan tiesmukai kaip verslo atstovai“, – teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Anot S.Muravjovo, politinės partijos turi aiškiai pasisakyti dėl galimos korupcijos ir paaiškinti, kaip panašiems atvejams užkirstų kelią.
„Man aišku, kad visų pirma yra svarbu išgirsti kiekvienos politinės partijos poziciją šiuo klausimu, manau, kad kiekviena partija turėtų pasakyti, kaip suvaldytų panašias situacijas ir užkirstų kelią, kad tikrai neturi juodų pinigų ir slapta netarnauja vienam ar kitam verslo interesui“, – sakė S.Muravjovas.
Jo nuomone, pastarosios savaitės rodo, kad didžioji dauguma politikų Lietuvoje nežino, kaip elgtis tokiose situacijose ir kaip į jas reaguoti: „Bijo, vengia pokalbių apie tai, ką kiekvienas iš jų turi daryti ir kaip politinėms partijoms geriau atsiskaityti savo rinkėjams“.
S.Muravjovas teigė, kad aukštesnius skaidrumo standartus reikia kelti ir verslo įmonėms.
„Tikiuosi, kad šios dienos istorija paskatins imtis didesnės iniciatyvos. Šiame pokalbyje turi dalyvauti ne vien politikai, bet ir verslo atstovai. Aišku, kad vargu ar galim manyti, jog Lietuvoje įtaką siekia tik vienas verslas, suprantame, kad yra žymiai daugiau stambių verslininkų ir mes lygiai taip pat turime kelti aukštesnius atskaitingumo reikalavimus stambioms ir vidutinėms bendrovėms“, – sakė S.Muravjovas.
Teisėsauga tiria įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo duoti kyšius. Prieš kelias savaites teisėsauga paskelbė, kad kyšį galėjo paimti dabar jau buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir parlamentaras Eligijus Masiulis, o pirmadienį prokuratūra pranešė, kad kyšį galėjo paimti ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Seimo narys V.Gapšys yra Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas.
