„Dukra susirgo: pirmadienio vakarą pradėjo smarkiai vemti. Atrodė, kad netrukus pagerės, bet būklė staiga tik pablogėjo. Mergaitė nusilpo, ėmė prarasti sąmonę“, – laiške portalo 15min.lt redakcijai rašė vilnietė Asta K.
Šeima nusprendė, kad ilgiau delsti negalima: „Su vyru sėdome į automobilį ir, be abejo, kuo greičiau skubėjome į ligoninę pagalbos.“
Tėvas buvo pasiryžęs bėgti
Automobiliui leidžiantis T.Narbuto gatve, jį sustabdė kelių patrulis. Asta neneigia, kad priežastis buvo: vairuotojas viršijo mieste leistiną greitį ir važiavo maždaug 80 km/h greičiu.
„Įspėjome patrulį, kad vaikas be sąmonės, jam būtina skubi pagalba ir gaišti nėra kada. Tačiau policininkas buvo nepalenkiamas: net nepažiūrėjęs į automobilio saloną tepasakė: „Užtruks neilgai“, – pasakoja Asta K.
Įspėjome patrulį, kad vaikas be sąmonės, jam būtina skubi pagalba ir gaišti nėra kada. Tačiau policininkas buvo nepalenkiamas: net nepažiūrėjęs į automobilio saloną tepasakė: „Užtruks neilgai“.
Moteris neslepia – palaukus 10 minučių jos vyrui galiausiai trūko kantrybė: „Jis priėjo prie patrulio ir įspėjo, kad nebelauks, kad jam vienodai, net jei policija vytųsi kaip pabėgusį iš įvykio vietos. Vyrui įsėdus į automobilį, atbėgęs patrulis pro pravirą langą įkišo baudos kvitą, mums nuvažiuojant dar sušukdamas, kad apmokėti baudą reikia per dešimt dienų.“
Kas, jei tos 10 minučių būtų lemtingos?
Asta K. džiaugiasi, kad šiandien dukros būklė stabili. Tačiau motinai net baisu pagalvoti apie tai, kad tos dešimt minučių rašant baudą būtų lemtingos?
„Ar patrulis neturėjo atsižvelgti į situaciją ar bent iškviesti greitąją pagalbą, jei jau mūsų nusikaltimas buvo toks baisus? Esame sutrikę ir nežinome, kur galėtume kreiptis pagalbos ir teisingumo. Kaip iš tikrųjų turėtų elgtis tėvai, patekę į tokias situacijas?“ – teiravosi vilnietė.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis paaiškino, kad vienareikšmio atsakymo Astos K. papasakotos istorijos atveju nėra: „Matome tik vienos pusės pateiktą informaciją, todėl neaišku, ar ji objektyvi ir atitinka tikrovę.“
Policijos pareigūnai – ne robotai
R.Matonis pabrėžė, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, vadovaujasi tik įstatymu, todėl „užmerkti“ akių daromam pažeidimui negalėjo. Priešingu atveju jau policijos pareigūnai būtų pažeidę įstatymus ir kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius policijos veiklą.
„Kita vertus, tame pačiame įstatyme yra numatytas būtinojo reikalingumo institutas, kuris nustato, kad pažeidimu nelaikomas veikimas, kai siekiama pašalinti pavojų, gresiantį piliečių teisėms ir laisvėms, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padarytoji žala yra mažiau reikšminga nei išvengtoji. Todėl šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu vairuotojas galėtų pateikti įrodymus, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir atsakomybės išvengtų“, – portalui 15min.lt aiškino R.Matonis.
Ar patrulis neturėjo atsižvelgti į situaciją ar bent iškviesti greitąją pagalbą, jei jau mūsų nusikaltimas buvo toks baisus?
Jis sakė, kad, kaip elgtis konkrečiose situacijose, sunku komentuoti, nežinant visų įvykio aplinkybių: „Kiekviena situacija yra unikali, tačiau policijos pareigūnai tikrai nėra robotai, suprogramuoti atlikti vieną ar kitą veiksmą. Jie taip pat žmonės ir kiekvieną atvejį vertina ne tik iš profesionalumo pusės, bet ir žmogiškąja prasme. Jei iš teisų situacija buvo tokia beviltiška, kaip aprašyta, pareigūnai tikrai galėjo paleisti vairuotoją, ar net jį palydėti. Tokių atvejų ir pavyzdžių yra buvę ne vienas.“
Negalima kelti pavojaus aplinkiniams
Astai K. svarstant, kas jei tos dešimt minučių būtų lemtingos, R.Matonis retoriškai klausia: „Kas būtų, jei dėl viršijamo greičio įvyktų eismo įvykis ir vietoje pagalbos vienam vaikui reikėtų suteikti pagalbą keliems asmenims (galbūt ir vaikams)?“
Ši istorija esą geriausiai išaiškės, nagrinėjant administracinę bylą, kur vairuotojas pateiks savo versiją, pareigūnai paaiškins situaciją ir bylą nagrinėjantis asmuo priims teisingą ir objektyvų sprendimą.
