„Neįmanoma tinkamai užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės į laisvą religijos išpažinimą, religinių apeigų atlikimą ar tikėjimo praktikavimą, jei nėra gerbiami tikinčiųjų įsitikinimai dėl deramo elgesio maldai ar religinėms apeigoms skirtuose maldos namuose ar kitose religiniam kultui skirtose vietose“, – teigia projekto autoriai.
Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Justinas Urbanavičius, Dainius Kreivys, Valdas Rakutis ir Audronius Ažubalis tvirtina, kad nors egzistuojanti saviraiškos laisvė apima ir laisvę kritikuoti religiją ar net ją pašiepti, tačiau ši laisvė negali apimti laisvės tai daryti maldai ar religinėms apeigoms skirtoje vietoje.
Pagal jų parengtą Baudžiamojo kodekso papildymą, „tas, kas valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namuose, jų teritorijoje, kitoje religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirtoje vietoje tyčiojosi iš tikinčiųjų religinių įsitikinimų arba atliko veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius arba paniekinančius tikinčiųjų religinius įsitikinimus“, būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Tikinčiųjų teisė į laisvą religijos praktikavimą apima ir teisę saugoti bei puoselėti maldai ar religiniam kultui skirtų vietų sakralumą bei užtikrinti pagarbą jam“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Projekto rengėjų teigimu, baudžiamųjų bylų praktika parodė, kad šio metu galiojantys Baudžiamojo kodekso straipsniai neapima tų atvejų, kai pažeidžiamas maldai skirtų vietų sakralumas dėl savanaudiškų ar kitų paskatų ne religinių pamaldų metu, nepadarant materialinės ar atvirai nekurstant prieš religiją ir jos išpažinėjus.
„Šios teisinio reguliavimo spragos leidžia asmenims, šiurkščiai pažeidžiantiems tikinčiųjų konstitucines teises bei religinius jausmus, išvengti atsakomybės“, – tvirtina jie.
