„Ko žmonės bijo? Tai yra gyvenimo faktas. Mes nieko neatimame ir tai nieko nekainuoja, tai kur problema?“ – retoriškai klausė ji, penktadienio vakarą duodama interviu portalui 15min.lt. Moteris atskrido žygiuoti šeštadienį Vilniuje vyksiančiose eitynėse „Už lygybę“ ir kalbėjo, į centrą atskubėjusi tiesiai iš lėktuvo. U.Lunacek turėjo pasirodyti kiek anksčiau ir dalyvauti penktadienį vykusioje konferencijoje apie seksualinių mažumų padėtį, bet dėl didžiulių grūsčių Vienoje nespėjo į oro uostą ir teko skristi su persėdimu.
„Austrija visai nėra liberali šalis“
Politikė dar 1982-aisiais garsiai ištarė esanti homoseksualios orientacijos. Ji mokėsi mergaičių mokykloje ir prisimena anuomet nei galvojusi, nei apskritai žinojusi apie tokius dalykus. U.Lunaček šeima buvo ne itin religinga, bet stipriai konservatyvi. Žemutinėje Austrijoje, kur jie gyveno, dominuoja konservatyvi Krikščionių demokratų partija.
Austrijos visuomenę pašnekovė palygino su lietuviais – esą išskyrus sovietinę praeitį, nedaug kuo skiriamės: „Esu kilusi iš labai konservatyvios ir religingos visuomenės. Austrija visai nėra liberali šalis. Ilgai teko kovoti, kad šiek tiek praplėstume žmonių pasaulėžiūrą.
Europos Sąjungos nariais tapome 1995 m. Viena iš priežasčių, kodėl jai stipriai pritariau, buvo įsitikinimas, kad to reikia požiūriui pakeisti. Gyvenome uždaroje visuomenėje. Buvome neutralūs, nepriklausėme nei NATO, nei buvusiam sovietų blokui. Katalikų bažnyčia buvo ir iki šiol yra labai stipri. Nors priklausymas jai dėl skandalų mažėja, tradicinės katalikiškos vertybės išlieka gana svarbios.“
„Įsimylėjau moterį – o kodėl ne? Kokia čia problema?“
Tokioje visuomenėje būsimoji europarlamentarė prisipažino jaučianti potraukį moterims. Kitų tokių homoseksualų nežinojo. U.Lunaček padėjo priklausymas feministiniam judėjimui (kai kurios jo narės buvo lesbietės, o po kolegės prisipažinimo pačios stebėjosi, kodėl anksčiau apie tai nepagalvojo) ir minėtas konservatyvumas.
„Augau laikais, kai nekalbėdavome apie lesbietes ir gėjus. Net nežinojau tokių pavadinimų, – prisiminė pašnekovė. – Kai supratau, kad įsimylėjau moterį, neturėjau susikūrusi jokio neigiamo paveikslo. Manau, tai – geras dalykas, nes neturėjau kovoti su visokiais „neturėčiau tokia būti“. Tai buvo tiesiog taip: „Ką gi… Įsimylėjau moterį – o kodėl ne? Kokia čia problema, kodėl negalėčiau?'' Aš nemačiau jokių problemų.
Man niekas nesakė: tai neteisinga, nuodėminga ar kažką panašaus. Tai tiesiog neegzistavo, apie tai nekalbėdavome.“
Būtinybė slėptis sumažina motyvaciją dirbti
Nors situacija pasikeitusi, U.Lunaček iki šiol konservatyviems ir religingiems žmonėms aiškina: „Meilė yra vienas gražiausių dalykų žmogaus gyvenime. Jei nutinka taip, kad įsimyli kažką, kuris yra tos pačios lyties, neturėtum bijoti su tuo gyveni. Neturėtum susidurti su problemomis kasdieniame gyvenime.
Pavyzdžiui, jei pirmadienį atėjęs į darbą turi meluoti, su kuo ankstesnį vakarą ėjai į kiną, tai sumažina motyvaciją dirbti, o kartu tampa problema verslui ir ekonomikai, jei žmonės bijo kalbėti apie asmeninius reikalus. Žinoma, neturi pasakoti visko (juokiasi). Bet kodėl negali pasakyti, kad žiūrėjai filmą su savo homoseksualiu partneriu?“
Politikė stengiasi žmonėms pateikti kasdienio gyvenimo detalių, kurios priverčia gėjus ir lesbietes slėptis. Pašnekovai jai esą dažnai prisipažįsta apie tai net nepagalvoję ir nesusimąstę, kad tokie santykiai susiję su meile ir baime.
„Reikia matomų žmonių tiems, kurie nieko nežino apie mus ir galvoja, kad esame bjaurūs ar gundome vaikus.“
„Įvairiose visuomenėse esama daugybės žmonių, kurie tiesiog nieko nežino apie lesbietes ir gėjus. Jie turi mintyse susikūrę negatyvių vaizdinių, ir nemato realybės. Todėl svarbūs tokie renginiai, kaip „Baltic Pride“ eitynės. Nenorime kautis“, – pabrėžė U.Lunacek.
Kartu, jos įsitikinimu, būtina LGBT atstovams kuo daugiau reikštis viešumoje, nors svarbus ir ne toks matomas kasdienis darbas: „Reikia matomų žmonių tiems, kurie nieko nežino apie mus ir galvoja, kad esame bjaurūs ar gundome vaikus. Jie nežino, kad esame paprasti žmonės, kaip bet kuris kitas. Dirbame įvairius darbus įvairiose srityse. Kiekvienoje šeimoje, kompanijoje ar mokykloje yra LGBT žmonių.“
Europarlamentarė atkreipė dėmesį, kad heteroseksualūs žmonės nesivaržydami bučiuojasi bet kur ir bet kada. „Darote tai visą laiką, bučiuojate ir glebėsčiuojate heteroseksualus – tai juk propaganda! Kodėl mes neturėtume daryti to paties? Klausimas yra toks – kodėl žmonės to bijo? Tai yra paprastas gyvenimo faktas. Mes nieko iš nieko neatimame, tai nieko nekainuoja, taigi kur problema?
Jei jūs, būdamas heteroseksualus, norite atsisveikindamas stotyje pabučiuoti savo partnerį, tiesiog pabučiuojate. Jei norite po puikios vakarienės pasivaikščioti laikydamiesi už rankų, nebijote to padaryti. Kodėl mes turėtume bijoti?“
Aktyvi žalioji
56-erių Ulrike Lunacek į visuomeninę veiklą įsitraukė Insbruko universitete studijuodama vertimą iš anglų ir ispanų kalbų. Ji padėjo įsteigti moterų prieglaudą ir įsitraukė į socialinį darbą. 9-ojo deš. viduryje ji buvo Vienoje įsikūrusios organizacijos „Frauensolidarität“ („Moterų solidarumas“) patarėja, vėliau redagavo žurnalą „Südwind“, dirbo Austrijos vystymo politikos informacijos tarnybos atstove spaudai, laisvai samdoma žurnaliste ir vertėja. 1994-aisiais moteris atstovavo nevyriausybinėms organizacijoms JT konferencijoje apie žmoniją ir vystymą Kaire, o 1995-aisiais koordinavo Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos, vykusios Pekine, darbą su žiniasklaida.
Tais pačiais metais U.Lunacek įsitraukė į politinę veiklą – pirmą kartą kandidatavo rinkimuose kaip Austrijos žaliųjų partijos atstovė. 1999-2009 m. ji dirbo Austrijos parlamente, buvo Žaliųjų grupės atstovė spaudai užsienio, vystymo politikos ir homoseksualų lygybės klausimais, Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkė.
2009-aisiais politikė vedė Austrijos žaliuosius į Europos Parlamento (EP) rinkimus ir buvo išrinkta. EP ji dirba iki šiol, priklauso Moterų teisių ir lyčių lygybės bei Užsienio reikalų komitetams. Vasarį U.Lunacek buvo išrinkta Žaliųjų grupės vicepirmininke, yra jos atstovė spaudai užsienio politikos klausimais. Be to, austrė yra viena iš Europarlamento LGBT teisių intergrupės pirmininkų.
U.Lunacek buvo pirmoji Austrijos politikė, prieš tris dešimtmečius viešai prisipažinusi esanti homoseksualios orientacijos.
