Vasaros laikas atšaukiamas kasmet paskutinį spalio sekmadienį.
Apie vasaros laiką prabilta 1895 metais. Anglų mokslininkas pasiūlė efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pirmą kartą vasaros laiko privalumus 1916 metais pabandė Vokietija, kuri daugiau saulės spindulių pamėgino pagauti nuo balandžio 30 iki spalio 1 dienos. Kiek vėliau vasaros laiką išmėgino ir JAV, 1916 metų gegužę – spalį.
Šiuo metu visoje Europoje (išskyrus Islandiją) laikrodžiai sukiojami pagal vasaros ir žiemos laiko taisykles. Vieną valandą į priekį laikas persukamas visose valstybėse vienu metu – paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį.
Plačiau apie vasaros laiką rašo Wikipedia.
Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita. Stokholmo Karolinskos instituto tyrimai rodo, kad laiko kaitaliojimas veikia širdies ligomis sergančius žmones – pirmąją po pakeitimo savaitę miokardo infarkto atvejų padaugėja 5 procentais. Nepatogumų dėl laiko keitimo patiriama oro uostuose, geležinkelyje ir kitose susisiekimo srityse.
Anot Molėtų astronomijos observatorijos astronomo prof. Vytauto Straižio, tikrasis, arčiausiai Saulės rodomo laiko, yra žiemos laikas. Jis artimesnis ir žmogaus bioritmams, rašo day.lt.