Palaikyti mylimų aktorių ir režisierių į Teatro aikštę šeštadienį susirinko vos keli šimtai klaipėdiečių. Jau porą metų be namų likusio teatro trupė ryžosi išeiti į aikštę, susitikti su žiūrovais ir išlieti savo bėdas. Avarinės būklės pastato tvarkymas juda vėžlio žingsniu, teatro finansavimas nuolat mažinamas. Šiais metais, vos tik prasidėjus sezonui, jau nurėžta daugiau kaip 177 tūkst. litų, skirtų premjeriniams spektakliams ir teatralų atlyginimams. Kiek bus kerpama ateityje – nežinoma.
Į apgailėtiną bedalių situaciją papuolę teatralai, kuriems tenka gastroliuoti ir repetuoti tai vienoje, tai kitoje salėje, ryžosi kreiptis į visuomenę.
Kiek anksčiau buvo nutarta paskelbti specialų telefono numerį, kuriuo paskambinus galima padovanoti teatralams simbolinius 5 litus, o specialios sąskaitos numeris ant teatro pastato kabos visus metus.
Kiek pinigų pervesta šeštadienį – neatskleidžiama. Iki akcijos dienos sąskaitą buvo pasiekę simboliniai keliasdešimt litų. „Šioje situacijoje – ne pinigai svarbiausi. Kur kas svarbesnė mums miestiečių parama bei tai, kad galėjome susitikti ir kelias valandas pabūti kartu su žiūrovais“, – pabrėžė teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.
Kad Klaipėdos dramos teatro pastatas nebetinkamas naudoti ir kelia grėsmę pripažinta dar 2007-aisiais. Nuo tada teatralams ir teko klajoklių dalia. Jų pastatyti spektakliai rodomi tai vienoje, tai kitoje miesto salėje, taip pat kituose miestuose ir miesteliuose. Senasis teatro pastatas paramstytas medinėmis sijomis, tačiau kada jis bus rekonstruojamas ir kada žiūrovai vaikščios atnaujintomis salėmis – nežinia.
[[Paaukoti teatrui bus galima visus metus pervedant lėšas į specialią sąskaitą „Snoro“ banke – LT860075800112467614. Visa informacija skelbiama ant didžiulio plakato, iškabinto Teatro aikštėje. ]]„Puikiai suprantame, kad sunkmetis palietė kiekvieną, tačiau šis teatras jau atsidūrė ties katastrofos riba“, – iš senojo Klaipėdos teatro balkono kalbėjo renginio vedėjai. Renginys ir prasidėjo simboliškai – Vytauto Kernagio dainos „Purpurinis vakaras“ žodžiais: „Na tai kas, kad benamiai, bedaliai“.
Teatro aktoriai į aikštę išėjo pasidabinę spektaklių kostiumais, jie įsiliejo į žiūrovų būrį ir bendravo su publika. Pagroti ir padainuoti teatrui skirtame koncerte sutiko miesto bardai, choras „Cantare“.
Ši akcija, anot teatralės Salomėjos Burneikienės, taip pat teatro dalis. „Pažiūrėkite, kaip jie šypsosi, jie nedejuoja. Svarbu, kad būtų daugiau tokių akcijų, miestas turi žinoti, kas vyksta“, – sakė ji.
Po studijų – į nežinomybę
„Mes atėjome jau į skęstantį laivą. Bet kartu tai tapo didele gyvenimo pamoka, kai suvoki, jog turi suktis pats, niekas kitas tau nepadės išgyventi“, – sakė jaunosios kartos aktorius Večiaslavas Mickevičius, į teatrą atėjęs dirbti tuomet, kai šis buvo pripažintas avarinės būklės.
Jo bendramokslis Donatas Švirėnas dar turėjo galimybę porą kartų suvaidinti senajame pastate. „Nesinori per daug dejuoti. Reikia tikėtis, kad viskas išsispręs“, – sakė dar studijuojantis aktorius.
Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė apgailestavo, kad dėl susiklosčiusios situacijos visa karta gali užaugti be miesto teatro. Anot jos, kitose salėse tie patys Dramos teatro spektakliai atrodo visai kitaip, nei gimtajame teatre.
64-ąjį sezoną pradėjusio teatro vadovas G.Pranckūnas tikino, kad dar šį sezoną ketinama pristatyti keturis premjerinius spektaklius. Tačiau jei biudžetas ir toliau bus karpomas, kai kurių planų teks atsisakyti. „Sustoti mes negalime. Galvosime, gal ateityje rengsime kitokias akcijas, ieškosime kitokių išraiškų, kitokių formų. Dėkojame žiūrovams už palaikymą, mums tai labai svarbu“, – sakė teatro vadovas.
