1990-ųjų vasario 24 dieną Lietuvos žmonės ėjo į Aukščiausios Tarybos (AT), vėliau dar pakrikštytos ir Atkuriamuoju Seimu, rinkimus. Šis parlamentas netrukus, kovo 11-ąją, priėmė šalies Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Siekė laisvės
„Ši data (vasario 24-oji – aut. past.) reiškė lūžį, nes Sąjūdis, kuris ėjo su Nepriklausomybės devizu, tą dieną pasiekė pergalę“, – įsitikinęs tuomečio AT – AS pirmininko pavaduotojas, dabartinis Seimo vicepirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius.
Pagrindiniai rinkimų varžovai buvo Vytauto Landsbergio vedamas Sąjūdis, pasisakęs už visišką Nepriklausomybę, ir Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija, siūliusi laipsnišką pasitraukimą iš SSRS. Taip pat rinkimuose dalyvavo grupė Sovietų Sąjungai lojalių asmenų. Beje, kai kuriose rinkimų apygardose savo kandidatus iškėlė ir tuomet dar tik atkuriamos partijos: socialdemokratai,žalieji, Demokratų partija. Jų politikus taip pat rėmė Sąjūdis, todėl vietomis Sąjūdžio kandidatai konkuravo su demokratinių partijų atstovais.
AT narys Liudvikas Simutis po Kovo 11-osios akto pasirašymo pareiškė, kad jo rinkiminė programa baigta.Per vasario 24 dieną vykusį pirmąjį rinkimų turą ir kovo pradžioje kai kuriose apygardose organizuotus antruosius turus aiškią daugumą AT laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai.
Sąjūdis apie Nepriklausomybę viešai prakalbo 1989 metų pradžioje, kai buvo renkami atstovai į vadinamąjį SSRS liaudies deputatų suvažiavimą. Nepriklausomybės atkūrimą numatė 1990 metų vasario 3 dieną patvirtinta Sąjūdžio rinkimų programa „Lietuvos kelias“. Tai buvo pagrindinė Sąjūdžio remiamų kandidatų nuostata rinkimuose.
„Atsimenu, kad AT narys Liudvikas Simutis po Kovo 11-osios akto pasirašymo pareiškė, kad jo rinkiminė programa baigta“, – prisiminė AT ir dabartinio Seimo narys Saulius Pečeliūnas.
Tiesa, Č.V.Stankevičius pasakojo, jog per rinkimus nenujautė, koks bus AT darbo rezultatas. „Buvo bendra mintis, kad sieksime Nepriklausomybės. Tačiau Nepriklausomybės akto prieš rinkimus neprojektavome. Buvo tie pasvarstymai, ką reikės padaryti, bet konkrečių darbų ėmėmės tik po rinkimų“, – kalbėjo Kovo 11-osios signataras.
Domėjosi ir vakariečiai
S.Pečeliūnas prisiminė, jog istoriniais rinkimais į AT domėjosi ir vakariečiai. „Buvo atvykęs, regis, danų laikraščio korespondentas. Kartu važiavome į Alytų, pakeliui dar sustojome tokiame prolenkiškame kaime pasišnekėti su vietiniais. Po to jis gal po savaitės atsiuntė laikraštį, kur mūsų vizitui buvo skirtas dviejų atvartų straipsnis su aprašymu, nuotraukomis. Tai labai nustebino“, – pasakojo politikas.
Paskutiniai laisvi Seimo rinkimai prieš 1990 metų vasario 24-ąją Lietuvoje įvyko 1926-ųjų gegužę, per kuriuos išrinktas parlamentas neišdirbo nė metų. 1926-ųjų gruodį po perversmo į valdžią atėjus prezidentui Antanui Smetonai, Seimas netrukus buvo išformuotas.
Generaline repeticija 1990-ųjų vasario AT rinkimams tapo 1989 metais vykę rinkimai į TSSR Aukščiausiąją Tarybą. „Nors vyko pagal sovietinius įstatymus, jie buvo pakankamai laisvi. Tai buvo rinkimų mechanizmo pasitikrinimas – ar jie gali vykti laisvai. Aišku, skyrėsi ankstesni rinkimų įstatymai nuo to, kuriuo mes buvome renkami, nes 1990-ųjų rinkimuose į Lietuvos AT jau negalėjo dalyvauti sovietų kariškiai, kurių Lietuvoje buvo apie 200 tūkst. To pasiekėme surinkę gal pusę milijono Lietuvos gyventojų parašų“, – pasakojo S.Pečeliūnas.
