„Mus visus jungia maistas. Saugus, sveikatai palankus ir prieinamas visiems maistas, kurio gamyba yra palanki aplinkai, įskaitant ir vandens būklę – tai mūsų visų bendras interesas“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje. Jis užima apie 71 proc. Žemės paviršiaus. Tik 2,5 proc. vandens pasaulyje yra gėlas, tinkamas gerti, naudoti žemės ūkyje bei pramonės reikmėms. Vanduo yra žmonių, ekonomikos ir gamtos varomoji jėga ir maisto pagrindas. Tačiau, kaip ir visi kiti gamtos ištekliai, gėlas vanduo nėra begalinis.
Spartus gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija, ekonominė plėtra kelia vis didesnį rūpestį dėl planetos vandens išteklių. Gėlo vandens išteklių mažėja, o jo prieinamumas ir kokybė sparčiai prastėja dėl netinkamo išgavimo, taršos bei klimato kaitos. Vandens trūkumas kai kuriose šalyse tampa ir konfliktų priežastimi.
Vandens ištekliai nėra begaliniai ir Lietuvoje. Nors Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuva yra viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje, tai nereiškia, kad šiuo ištekliu galime nesirūpinti. Lietuvoje net 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Tvarus, mažiau išteklių naudojantis žemės ūkis ir maisto pramonė gali prisidėti prie šios problemos mažinimo.
Tą gali padėti užtikrinti tiek naujų, išmanesnių technologijų taikymas, tiek sprendimų pasitelkimas iš gamtos, pvz. paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų plėtra.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie saikingo ir tvaraus vandens vartojimo, atkreipti dėmesį į tai, kokius maisto produktus valgome. Prisidėti prie didesnės vandens apsaugos galime rinkdamiesi sezoninį ir šviežią, vietinį, arčiau mūsų pagamintą maistą. Maisto švaistymo mažinimas taip pat gali prisidėti prie mažesnio vandens sunaudojimo ir taršos sumažinimo.
